Paklausa #5: baigėsi vasara, bet ne lietuviška muzika 🎸

Pirmame laiške žadėjau, kad naujienlaiškyje bus daugFree Fingos, bet kažkaip be jo išsilaikiau net iki #5 laiško. Šį kartą nesiūlau naujos muzikos, nes sena vis dar skamba ausinėse – tik vėl primenu apie geriausią šių metų albumą „Plastika“. Gal tiksliau, apie save priminė pats Free Finga išleidęs klipą dainai „Vienas“. Pagalvojau, kad muzikinių klipų nereikėtų laikyti savaimine duotybe. Atlikėjai ir jų komandos sudeda labai daug darbo, kad klipai nutiktų, todėl jie tikrai verti atskiro paminėjimo naujienlaiškyje.

Beje... atskiro paminėjimo vertas ir Free Finga koncertas Vingio parke (NE KAIRĖNŲ BOTANIKOS SODE), kuris skambės jau šią savaitę. „Plastikos“ kelionė turėtų pasiekti kulminaciją. Deja, (ne deja) jau soldoutas. Gal dar įmanoma rasti bilietų antrinėje rinkoje, bet būkite atsargūs, atrodo, kad renginio aprašyme daug sukčių, plėšikų ir vagių.

Jeigu primenu apie Free Fingos „Plastiką“, reikia priminti ir apie Abudu „Vietos Pasauly!!“. Geriausiai tai padaro „Blogas svečias“ koncertinis klipas iš albumo pristatymo. Turbūt, vienas geresnių koncertų šiais metais. Ir ta emocija tikrai neblogai užsifiksavo ir klipe, suklijuotame iš daugybės telefoninių video, kuriuos susiuntė fanai. Nežinau ar esu žiūrėjęs labiau immersive lietuvišką klipą. Labiau įtraukti gali nebent Abudu koncertas LOFTO feste šį savaitgalį 😜

Beje. Smagus faktas, kad ant scenos su kamera lakstė ir klipą montavo Paklausoje #2aprašytas Savimyla. Prisiminti verta ir jį.

Tokia jauna atlikėja Akvilė, šių metų vasarį išleido pranašišką dainą „Vasara sugrįš“. Kai pradėjau rašyti naujienlaiškį, vis norėjau ją įdėti, bet kažkaip vis netilpdavo 🫣 Tai dabar, kai vasara ką tik baigėsi, yra šios dainos laikas. Kažkaip maloniai klausosi tas „vasara sugrįš“. Tikėkimės, kad tikrai sugrįš.

„Vasara sugrįš “ yra labai paprasta daina ir už tai norisi duoti pagirų Akvilei. Ji paprasta, bet nenuobodi. Nemažai monikų marijų Lietuvoje bando kurti tokį šiltą ir neužkraunantį popsą, bet retai kada gaunasi kažkas įsimintinesnio. O Akvilės „Vasara sugrįš“ jau kelis mėnesius vis sugrįžta man į galva. Paklausykit ir jūs, kad vasara tikrai sugrįžtų 🌻

Beje. Bonus taškai Akvilei už „Polish Escape“ coverį 💅

Kas yra Marius Libas? Toks bičas, kurį pasubscribinau 2018 metais, kai pamačiau jo video „10 Atlikėjų kuriuos PRIVALAI žinoti!!“. Daugiau jis taip ir neįkėlė nei vieno video... Galimai, panašiu metu prasidėjo ir jo muzikanto karjerą. Tiksliau, daug karjerų. Pradžioje jis, lyg ir, buvo Marius Libas. Po to išleido dvi dainas pasivadinęs Starsome. Tada persivadino į libdo ir išleido dar dvi dainas. O tada po 5 mėnesių jis vėl persivadino! Čia rimtai, aš neišsigalvoju šitos istorijos 🫢 Dabar Marius Libas yra Mario Libido. Manau šitas vardas kol kas geriausias. Rugpjūtį išėjo jau antroji Mario Libido daina. Tai skubu aprašyti kol vėl nepersivadino 🤞 O rugsėjį turėtų pasirodyti ir pilnas albumas!

Turbūt po šio ironiško intro jums kirba du klausimai. Kodėl jis taip dažnai keičia pavadinimus ir kodėl aš visą tai seku. Į pirmąjį, ir pats norėčiau sužinoti atsakymą. O dėl antrojo – dar nuo 2018 m. Marius Libas atrodo tikrai perspektyvus. Tie visi trumpi sužibėjimai, kuriuos vis kažkur užmatau rodo gerą skonį iš kurio gimsta įdomios muzikos. Ypač pradėjus kurti lietuvių kalba. Naujoji daina „SAUJOJE“ tik dar kartą tai demonstruoja. Labai įdomus productionas. O dainą pradedantys žodžiai pranašauja naują atlikėjo brandos etapą:

Užeik prašau. Aš užaugau jau. Pasikeičiau.
Nuo to, kai paskutinį kartą tave mačiau. Tai buvo 2019-ieji...

Tikiuosi, kad visas iki šiol demonstruotas potencialas pagaliau pavirs muzika ir Mario Libido gyvuos ilgiau nei dvi dainas.

Jeigu Marius Libas būtų krepšininkas, jis būtų tas, kurį seki nuo jaunimo rinktinių, nes atrodo labai perspektyvus, bet kažakada susigriebi, kad blemba, jam jau kokie 25??? O tavo galvoj jis vis dar tik perspektyvus... Bet gerai, kad muzika nėra krepšinis ir proveržis gali ateiti kada nori. Mane visada ramino faktas, kad kai Franz Ferdinand išleido debiutinį albumą, Alex Kapranos buvo NET 32 metai. Tiek pat buvo ir James Murphy (žiauriai įkvėpiantis intervas), kai sukūrė LCD Soundsystem. Nu tai gal proveržis ateina ir ne kada nori, svarbu spėt iki 32. Bet čia net ir man dar yra šiek tiek laiko 🤔

Beje... Klausiau Mario Libido dainos „Angelai“:

Būsiu tavo angelu, kur lūpomis dažnai bėgioja.
Ir žinos kaimynai, kad ne radijas dejuoja.

Ir tie erotizuoti tekstai pasėjo keistą mintį. Jeigu Valdo Karklelio libido turėtų geresnį muzikinį skonį, jo dainos skambėtų panašiai kaip Mario Libido 😶

Kad jau vasara baigėsi, turiu neįprastą pasiūlymą iš vasaros pradžios – pažiūrėkit pasirodymą iš „Vestuvių muzikantų festivalio“. Taip, čia tikras festivalis, kuris Švėkšnoje vyksta nuo 2013 m. Ir dauguma pasirodymų ten yra tų tikrų vestuvių muzikantų. Tokia tarsi mugė, kurioje gali išsirinkti atlikėją vestuvėms, toks kaip ir savotiškas showcaseas. Žinoma, tokie renginiai turi neribotą potencialą ironijai ir visokio plauko post-modernui. Kai pagalvoji, net kažkiek keista, kad Olegas dar nėra čia pasirodęs.

Dar 2017 m. šią šventę genialiai sudrebino Studio Maruko. Derėjo ten kaip agurkėlis meduje. Smagu, kad su trenksmu grįžo ir 2023, ir 2024. Bet šiais metais, Studio Maruko nebebuvo vienintelis. Prie jo prisijungė ir Simonas Jončys-Simon Jonshik ir surengė... DDDDDDDDDJ 🪩

P. S. Simono Instagrame galima rasti ir daugiau įspūdžių iš VMF 2024.

Kaip tik praeitą savaitę Youtube algoritmai priminė šią įdomią Studio Maruko ir shishi kolaboraciją iš 2020 m. Buvau visiškai pamiršęs apie jos egzistavimą, bet ir po 4 metų vis dar džiugina. Gaila, kad nėra Spotify. Studio Maruko asocijuojasi su gyvais pasirodymais ir komedija, bet man labai patinka ir ta „rimtesnė“ pusė, kuri kartais prasiveržia. Nors čia gali būt ir kažkoks sutrikimas, Sportas – Kalėdos yra mano mėgstamiausia kalėdinė daina 🎅

Beje, jeigu patinka prisiminti primirštas lietuvių atlikėjų dainas, PAKARTOT rengia lietuviškos muzikos protmūšį. Gal jau laikas praktiškai pritaikyti tai, ką perskaitote naujienlaiškyje? Artimiausias žaidimas rugsėjo 10 d. Lukiškių kalėjime.

Gegužės pradžia pasauliui padovanojo Kendricko disstrackus Drakeui, o Roko Graujausko-Jamos atostogos padovanojo disstracką Arūnui Valinskui 🍿Ir jis labai labai geras!

Praleidusiems, per daug nesileidžiant į detales, konflikto esmė: Jama sukritikavo „Auksinius svogūnus“, o už tai Arūnas Valinskas užvėmė ant Jamos. Jeigu turite laiko, išsamiau istoriją papasakojo Paul de Miko. Bet detalės nėra labai reikalingos, kad pasimėgautum taikliu Jamos verbaliniu aštrumu 🔪

Gabrielė Vilkickytė ir Superkoloritas išleido bendrą dainą „Pamažu“. Skamba labiau kaip koloritas, nei Gabrielė. Kažkam tai privalumas, man gal labiau trūkumas. Bet daina pavykusi – paplūdimiška lietuviška estrada. Labai tinka vasaros nostalgijai puoselėti. Ypač su Mijos Kembrės režisuotu klipu 😍

Bet šiaip labai noriu pastebėti, kad jau eilę dainų Gabrielės Vilkickytės emocija kažkokia pasikeitusi. Jaučiasi ir žodžiuose, ir productione. Seniau, ji savo liūdesių pjaustydavo širdis lig gyvuonies, lig pašaknų. Bet kažkas pasikeitė. Žmogiškai – džiugu už Gabrielę, kad to liūdesio, lyg ir, sumažėjo. Bet iš savanaudžio melomano perspektyvos kažkaip liūdna, nes jaučiu, kad reikia pamilti ją iš naujo. O save tikrai laikau ilgamečiu fanu. Nuo kokių 2017 m. Toks gana keistas momentas santykyje su mylima atlikėja.

Panašų jausmą esu patyręs su Lorde, kuri po 2 tamsių, kritikų išliaupsintų albumų, išleido šviesų, saulėtą ir nelabai ką sužavėjusį „Solar Power“. Albumą lydėjo įvairūs interviu, kuriuose ji džiaugėsi gyvenimu. Kaip ir džiaugiausi kartu, nes ji atrodo gana wholesome žmogus ir sužavėjo nuoširdumu koncertuose, bet albumo taip ir neprisijaukinau. Gal kas nors irgi yra išgyvenę šį savanaudišką jausmą, kai atlikėjui „susitvarkius“ gyvenimą, pasidarė sunkiau jį mėgti? Primenu, kad galite man atrašinėti laiškus ir taip padėti naujienlaiškiui nepakliūti į Promotions skiltį.

Svarbiausia, kad Gabrielės Vilkickytės neištiktų Ievos Narkutės likimas, kuri iš Jieva - raudoni vakarai.mp3pavirto... tuo kuo pavirto 🤷‍♂️ Net liūdna pasidarė prisiminus kokia įdomi Ieva Narkutė buvo 2008 m.Kaip šitaip... Bet kol kas aš ramus. Net ir švintančią Gabrielę kažkada prisijaukinsiu 🙌

Mėgstu Eurovizijos atrankas, nes tarp krūvos labai nuobodžių pasirodymų būna blykstelėjimų. Vienas tokių buvo Aistè – „We Will Rule The World“. Gal ta konkreti daina mano pasaulio ir neužvaldė, bet skambesys intrigavo.

Bet jeigu eurovizinė daina turėjo mano smalsumą, naujas Aistės singlas „MYLĖT NEBIJAU“ turi visą pilną dėmesį. Wo-oh-oh kokia smagi daina. Galėtų skambėti miesto visureigio reklamoje. Ir čia sakau kaip komplimentą – nuotaika primena tas tokias indie pop dainas, kurias labai gerai moka nuvalkioti automobilių gamintojai, ar tiksliau jų reklamos agentūros. Taip maloniai įstringa į galvą. Jeigu įstrigs ir jums, galit rugsėjo 21 d. Tamstoje paklausyti Aistės gyvai.

Beje. Gal kažkas dar atsimena tokią grupę THE INDEPENDENT. Aplink kokius 2011 metus ji atsirado vietinėje indie scenoje. Pasimalė net telike, Eurovizijos atrankoj. O tada dingo. Tada vėl trumpam atsirado 2017 m., išleido kažkokios muzikos ir vėl dingo. Tai ryškusis Aistės klavišistas yra Kipras Varaneckas iš tos grupės. TOS energijos ant scenos tikrai nesupainiosi.

Beje... THE INDEPENDENT EP iš 2017 m. skamba daug geriau negu atsimenu jį. Net sakyčiau šiek tiek pralenkė laiką, o mes neišgirdom. Šitie psichodeliniai sintezatoriai ir falcetiniai vokalai išleisti dar prieš antrą Jungle albumą 🤯

Kaip visada pridedu ir laiško versiją grojaraščio pavidalu. Deja, šį kartą ne visi įrašai aptinkami Spotify. Siūlau būtinai prasieti ir per video nuorodas.

Ir primenu, kad visas Paklausos galiausiai atsiduria viename dideliame grojaraštyje.