Vilma: Prancūzija mini Paryžiaus išpuolių 10-metį / Sinkevičius atmeta gynybos mažinimą
Prancūzijoje paminėtos 2015 m. lapkričio 13 d. teroristinių išpuolių, nusinešusių 132 gyvybes, metinės. „Islamo valstybės“ džihadistai tuomet puolė „Bataclan“ koncertų salę, kavines, restoranus ir „Stade de France“ stadioną. Prezidentas E. Macronas dalyvavo atminimo ceremonijose, padėjo vainikus išpuolių vietose. Du išgyvenusieji vėliau nusižudė.
D. Trumpo administracija keturias Europos grupes – „Antifa Ost“ Vokietijoje, „FAI/FRI“ Italijoje bei „Armed Proletarian Justice“ ir „Revolutionary Class Self-Defense“ Graikijoje – paskelbė globaliais teroristais. Nuo lapkričio 20 d. jos bus įtrauktos į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą. JAV piliečiams uždrausta teikti joms materialinę paramą.
Friedrichas Merzas telefonu paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį imtis ryžtingų antikorupcinių priemonių po 100 mln. dolerių kyšininkavimo skandalo valstybinėje branduolinės energetikos įmonėje „Energoatom“. Šis skandalas privertė atsistatydinti du ministrus. Vokietijos pareigūnai nerimauja, kad korupcijos atvejai gali sumažinti visuomenės paramą Ukrainai. Zelenskis pažadėjo skaidrumą ir paramą antikorupcijos institucijoms.
Trečiąjį ketvirtį JK ekonomika augo vos 0,1 proc., kai anksčiau augimas siekė 0,3 proc. Rugsėjį ekonomika netgi susitraukė dėl kibernetinės atakos prieš „Jaguar Land Rover“, sustabdžiusios gamybą penkioms savaitėms. Automobilių gamyba smuko 28,6 proc. Finansų ministrė R. Reeves lapkričio 26 d. biudžete ketina didinti mokesčius.
„Politico Europe“ įvardijo tris pagrindinius pavojus Kyjivui: finansų krizę dėl Belgijos blokuojamos 140 mlrd. eurų reparacijų paskolos iš įšaldyto Rusijos turto, strateginio Pokrovsko miesto praradimo grėsmę ir energetikos infrastruktūros naikinimą. Slovakijos premjeras R. Fico taip pat nepritaria Rusijos turto panaudojimui. Ukraina jau prarado trečdalį dujų gavybos pajėgumų.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad 5,38 proc. BVP gynybai yra neginčytina koalicijos riba. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir kelių frakcijų atstovai siūlė mažinti finansavimą iki 5 proc., o 0,38 proc. skirti keliams ir vidaus saugumui. Vyriausybė 2026 m. gynybai numato 4,8 mlrd. eurų.
Lietuva kartu su Belgija, Čekija, Vokietija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Lenkija ir Slovakija pasirašė susitarimą dėl Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo regiono. Siekiama suvienodinti sienų kirtimo taisykles, koordinuoti judėjimą ir plėtoti infrastruktūrą. Lietuvoje pritaikomas „Via Baltica“ kelias, gerinamas susisiekimas tarp Pabradės ir Rūdninkų poligonų. Planuojama įsteigti Trijų Baltijos šalių karinio mobilumo zoną.
Seimas pritarė prezidento G. Nausėdos siūlymui skirti teisėją Tomą Venckų Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Slapto balsavimo metu už pasisakė 42 parlamentarai, prieš – 22, susilaikė 10. T. Venckus teismų sistemoje dirba beveik 20 metų, Apeliacinio teismo teisėju – nuo 2022 m. pradžios, specializuojasi užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo bylose.
Prie Dariaus ir Girėno stadiono Kaune įvyko „Raudonos kortelės Izraeliui“ protestas, kuriame apie 50 dalyvių išreiškė palaikymą Palestinai. Protestuotojai rėmėsi JT tyrimais apie Izraelio veiksmus Palestinoje ir ragino šalinti Izraelį iš tarptautinio sporto. Turkijos futbolo federacijos prezidentas oficialiai kreipėsi į UEFA ir FIFA dėl Izraelio pašalinimo. Kontrolinės rungtynės vyko už uždarų durų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku patvirtintas Mišrios grupės atstovas V. Fiodorovas. Už jį balsavo 73 parlamentarai, vienas susilaikė. Jis pakeitė „valstietę“ A. Norkienę, tapusią Seimo vicepirmininke. Komisijos sudėtyje „aušrietę“ D. Petkevičienę pakeitė D. Žebelienė. Komisijoje dirba 11 narių iš daugumos ir mažumos frakcijų.
Migracijos departamentas 10 metų uždraudė atvykti reperiui Ališeriui Valejevui (Morgenšternui), įtariamam keliant grėsmę nacionaliniam saugumui. Vilniaus meras Valdas Benkunskas spalį kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl menininko, turėjusio koncertuoti lapkričio 29 d., įtraukimo į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Reperis kaltinamas remiant Vladimirą Putiną ir nepripažįstant Krymo Ukrainos teritorija.
Aštuonios valstybės – Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija – finansuos 430 mln. eurų vertės karinės įrangos ir amunicijos paketą Ukrainai. Ginklai bus perkami iš JAV. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis Helsinkyje pabrėžė būtinybę naudoti įšaldytus Rusijos turtus kaip užstatą paskoloms Ukrainos gynybai.
Jei rytus pradedi su mano apžvalgomis - kviečiu tapti projekto rėmėju Patreon! Projektas gyvuoja tik paramos dėka. Net ir nedidelė suma padės mums kurti dar įdomesnį ir kokybiškesnį turinį ateityje!
„Freedom House“ tyrimas atskleidė, kad JAV interneto laisvės rodiklis nukrito iki istoriškai žemiausio lygio – 73 balų iš 100, o Vokietijoje – iki 74. Nuosmukis siejamas su D. Trumpo administracijos veiksmais prieš ne piliečius dėl pasisakymų internete bei griežtesniu neapykantos kalbos įstatymų taikymu Vokietijoje. Pasaulyje interneto laisvė mažėja jau 15 metų iš eilės.
Programišių grupuotė „NoName057“ prisiėmė atsakomybę už DDoS atakas prieš Danijos transporto ministerijos, viešojo sektoriaus portalo „Borger.dk“ ir gynybos bendrovės „Terma“ tinklalapius. Pastaroji patvirtino incidentą, tačiau pranešė, kad duomenys neprarasti. Danijos civilinės saugos agentūra kartu su karine žvalgyba stebi situaciją. Atakos įvyko likus savaitei iki vietos rinkimų.
Parlamentas 84 balsais patvirtino įstatymo pataisas, įteisinančias tris naujas atmintinas dienas. Birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, pažyminti 1988 m. pirmąjį registruotą karšto oro baliono skrydį. Birželio 14-oji skirta Pasaulinei kraujo donorystės dienai, o lapkričio 14-oji – Pasaulinei diabeto dienai. Iniciatyvų autoriai V. Fiodorovas, J. Sejonienė ir A. Jakavičiutė-Miliauskienė tikisi didesnio visuomenės dėmesio oreivystei, donorystei ir diabeto prevencijai.
Monpeljė ir Ekseterio universitetų mokslininkai išanalizavo daugiau nei 600 priešistorinių šunų kaukolių, apimančių 50 tūkst. metų laikotarpį. Žurnale „Science“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad šunų fizinė įvairovė prasidėjo prieš 11 tūkst. metų, o beveik pusė šiuolaikinių veislių morfologinės įvairovės jau egzistavo viduriniajame akmens amžiuje.
Gražios dienos, Vilma. 😘
Naujienlaiškis „Apžvalgininkė Vilma“
Svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių dienlaiškis! 15-20 didžiausio Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusių dienos temų.

