Apie sausį Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtus sprendimus Prezidentūra ir Vyriausybė kalba skirtingai. Gitanas Nausėda tikina, kad sutarta didinti finansavimą gynybai, tačiau Gintautas Paluckas kalba miglotai, esą toks sutarimas jokiame dokumente neįtvirtintas. LRT.lt paaiškina, kas yra Valstybės gynimo taryba bei kaip jos nariai priima sprendimus.
Po sausio 17 dieną vykusio tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad sutarta 2026–2030 metais krašto gynybai skirti 5–6 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau prezidentūra nurodė, kad tarybos nariai nutarimą dėl didesnio finansavimo priėmė vienbalsiai, tačiau apie tai paklaustas premjeras Gintautas Paluckas aiškaus atsakymo nepateikė. Pasak jo, jokiuose dokumentuose toks sutarimas neužfiksuotas.
„Pirmiausia, dėl 5 ar 6 procentų gynybai, tai tokio sutarimo apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos [susitarime]. Mes galime kam nors pritarti tada, kai matome šaltinius ir priemones. Šiandien Vyriausybė tuo ir užsiima, kad ieško finansavimo šaltinių. Ir yra išsakyta bendra prezidento ir koalicijos nuostata, jog šis finansavimas negali gulti tik mokesčių pavidalu ant Lietuvos verslo ar Lietuvos žmonių. Todėl surasti tuos finansavimo instrumentus yra užduotis, su kuria šiandien Vyriausybė ir dirba“, – pirmadienį po susitikimo su koalicijos partneriais sakė ministras pirmininkas.
Paprašytas paaiškinti, ar valdančioji koalicija turi tikslą pasiekti minėtuosius 5 ar 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, G. Paluckas aiškino, kad tikslai negali būti atsieti nuo priemonių, bet vis tiek neįvardijo, koks jo vadovaujamos Vyriausybės tikslas dėl gynybos finansavimo.
Taip pat skaitykite
Tarybos veiklą reglamentuoja Valstybės gynimo tarybos (VGT) įstatymas. Jame apibrėžtos tarybai tenkančios funkcijos. VGT posėdžiai paprastai vyksta kas mėnesį, jiems vadovauja ir darbotvarkę tvirtina šalies prezidentas, o teisę teikti klausimus turi visi nariai. Neeilinius posėdžius gali šaukti ir prezidentas, ir bet kuris VGT narys.
Nutarimai priimami visų narių balsų dauguma. Remiantis įstatymu, tarybos nutarimai privalomai svarstomi pagal kompetenciją atitinkamose valstybės valdymo institucijose. Nutarimai klausimais, kurie priklauso Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, yra rekomendaciniai.
„Valstybės gynimo tarybos nutarimai įgyvendinami Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, ministrų ir kitų valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymais bei įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktais“, – nurodoma įstatyme.
Nutarimai – ne įstatymai, bet įsipareigojimas rimtas
Apie tai, kaip VGT priimami sprendimai, LRT.lt papasakojo buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, susirinkę į tarybos posėdį aukščiausi šalies vadovai aptaria šalies gynybos klausimus, o priimtus sprendimus įgyvendina vykdomosios valdžios institucijos. Nors VGT nutarimai nėra įstatymai, tačiau juos įgyvendinti reikia, pabrėžia buvęs ministras.
„[Sutarus] gimsta dokumentas, kuris išsiunčiamas nariams patvirtinti. Jeigu nutarimas buvo priimtas, patikrinama, ar viskas teisingai įrašyta ir kiekvienas narys nutarimą patvirtina. Ir aš tokius dokumentus gaudavau, patvirtini ir gražini. Šie sprendimai į išorę neina, posėdžiai būna uždari“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Anot jo, kai kuriais atvejais po tarybos posėdžio priimtus sprendimus prezidentas pristato spaudos konferencijoje. Dažniausiai, patirtimi dalijosi pašnekovas, susitarti pavyksta, tačiau ne visada. Jeigu nutarimas priimamas, jį dar reikia įgyvendinti.
„Žinoma, tai nėra koks nors Seimo priimtas įstatymas ar Vyriausybės nutarimas, bet tai dokumentas, kurį reikia įgyvendinti, nes jis jau patvirtintas aukščiausių šalies vadovų, kurie susirenka Valstybės gynimo taryboje. Tam ji ir skirta, svarbiausiems klausimams nagrinėti. Po patvirtinimo Vyriausybė pradeda įgyvendinimą. Anksčiau, kai buvau narys, pateikdavome variantus, kaip nutarimas bus įgyvendintas, dažniausiai vėl VGT formatu arba neformaliai, per patarėjus. Kai [nutarimai] susiję su finansais, būtini ir Vyriausybės sprendimai, pavyzdžiui, biudžeto pakeitimai, kaip buvo 2022 metų pavasarį“, – pasakojo politikas.
A. Anušauskas sako, kad jeigu VGT posėdyje dėl gynybos finansavimo didinimo šalies vadovai nebūtų sutarę, prezidentas šios informacijos ir nebūtų viešinęs.
„Be abejonės yra sutarta ir Vyriausybė turi vykdyti nutarimą. Kokiomis priemonėmis – jau Vyriausybės sprendimas, bet komunikuoti, kad tai neįpareigojantis sutarimas būtų totali teisinė nesąmonė, neatitinkanti įstatymo“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad VGT nutarimas – ne šiaip popierėlis, o rimtas įsipareigojimas, susijęs su nacionaliniu saugumu.
Skvernelis: sutarta ne dėl procentų, o dėl konkrečios sumos
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms, kaip reikėtų suprasti premjero G. Palucko pareiškimus dėl Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimų bei įsipareigojimų didinti gynybos finansavimą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bando išsklaidyti neaiškumus ir tvirtina – valdančioji dauguma koalicinėje sutartyje įsipareigojo stiprinti šalies saugumą ir atliepti karinį patarimą, rašo naujienų agentūra ELTA.
„Matome įvairiausias interpretacijas, tai norisi įnešti aiškumą. Pirmiausiai – dėl koalicijos sutarties. Noriu pacituoti. Vienas iš prioritetų – tiksliau, pagrindinis pirmas prioritetas koalicijos sutartyje vadinasi „Apsaugosime gyventojus nuo išorinių grėsmių“. Ir cituoju: „Užtikrinsime karinį patarimą atliepiantį gynybos finansavimą, kokybiškai ir laiku priimsime Vokietijos brigadą, užtikrinsime, kad Lietuvos nacionalinė divizija pasieks pilną operacinį pajėgumą, gebės veikti su sąjungininkais“. Tai reiškia, kad mes turime kadencijos laikotarpį šiuos įsipareigojimams įgyvendinti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, VGT sprendimas susijęs ne su procentais nuo BVP, „o atliepiant karinį patarimą buvo įvertinta lėšų suma, kuri užtikrintų nacionalinės divizijos ir likusios Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgumų vystymą ir pilną pasiekimą tarp 2025-2030 metais.“
Be to, pažymėjo Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis, VGT posėdyje buvo kalbama apie konkretų reikalingą finansavimo poreikį, kuris ir siekia per 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Bet ne procentai buvo nustatyti, o nustatyta konkreti suma, kuri reikalinga pasiekti tuos tikslus, kurie yra įtvirtinti koalicijos sutartyje. Ir, atliepiant karinį patarimą ir besikeičiančią situaciją Ukrainoje, buvo tokie sprendimai priimti“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie VGT sprendimus, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis portalui 15min.lt teigė, jog toks gynybos finansavimo didinimas nesiremia jokiais skaičiavimais ir yra prezidento Gitano Nausėdos pažadas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui.
Reaguodamas į tokius pareiškimus apie gynybos finansavimą, Seimo pirmininkas ragina neiti į „dezinformacijos lauką“.
„Ta suma yra susijusi su konkrečiu dalyku – Lietuvos kariuomenės vado kariniu patarimu. Nesinorėtų, kad ponas Vytenis Povilas Andriukaitis vėl eitų į tą dezinformacijos lauką, kur skleidžiami tikrovės neatitinkantys prasimanymai“, – dėstė S. Skvernelis.
Antradienį V. P. Andriukaičio teiginius „nesąmonėmis“ pavadino ir prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
