JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meinkas oficialiai patvirtino, kad Jungtinės Valstijos Žemės orbitoje dislokavo kosmoso kontrolės ginklus, pajėgius apsaugoti JAV pajėgas nuo priešiškų veiksmų. Tai pirmas toks viešas Vašingtono pripažinimas. Tikslios ginklų savybės lieka įslaptintos, o Kinija ir Rusija griežtai pasmerkė šį žingsnį, įspėdamos dėl ginklavimosi varžybų bei kosmoso militarizavimo.

„Chevron“ vadovas Mike'as Wirthas įspėja, kad dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio ir pažeisto Saudo Arabijos naftotiekio prasidėjo pasaulinė degalų krizė. Žaliavinės naftos kaina priartėjo prie 101 dolerio už barelį, o dyzelinas pasiekė rekordą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja mažinti kainas ir žada didinti ekonominį spaudimą Iranui.

Naujajame Delyje vykusiame BRICS viršūnių susitikime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasiūlė kurti „BRICS DI atvirojo kodo bendruomenę“, remti didžiųjų kalbos modelių plėtrą ir rengti mokymus – tai vertinama kaip atsvara JAV persvarai šioje srityje. Indijos premjeras Narendra Modi pabrėžė technologijų ir kritinių žaliavų „ginklavimosi“ pavojų bei dirbtinio intelekto naudą žemės ūkiui. Susitikime akcentuotas ir Globaliųjų Pietų vaidmens stiprinimas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas Ženevoje pareiškė, kad NATO nebus įbauginta Rusijos priešiškumo. Tai paskelbta po to, kai Italijos naikintuvas Lietuvos oro erdvėje numušė iš Baltarusijos atskridusį droną – jame rastas sprogmuo buvo neutralizuotas. Operacija buvo koordinuojama iš Jungtinio oro operacijų centro Udeme, Vokietijoje. Per incidentą prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės žalos ar sužeidimų išvengta.

Po šalies teritorijoje numušto bepiločio orlaivio ekspertai Arūnas Kumpis ir Linas Kojala laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė oro erdvės kontrolės spragas. Politikai bei technologijų žinovas Andrius Vilkauskas pabrėžia būtinybę kurti kompleksinę gynybos sistemą, integruojant dirbtinį intelektą ir pigius perėmėjus, bei mokytis iš Ukrainos patirties ruošiantis masinėms atakoms.

Lietuvos bankas paliko šių metų BVP augimo prognozę ties 2,7 proc., tačiau kitų metų lūkestį padidino iki 2,4 proc. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, augimą skatins stiprėjantis eksportas ir investicijos. Tai kompensuos mažesnį nei laukta pensijų reformos sukeltą vartojimo šuolį. Nors infliacija sieks 5,1 proc., atlyginimai augs sparčiau.

Europos investicijų bankas patvirtino 100 mln. eurų paskolą Klaipėdos uosto modernizavimui – tai beveik pusė visos 201 mln. eurų vertės projektų sumos, likusią dalį dengs ES ir valstybės lėšos. Statomas kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas ir NATO laivams, taip stiprinant karinį mobilumą, o dalis lėšų skirta žaliajai energetikai. Pasak uosto generalinio direktoriaus Algio Latako ir susisiekimo ministro Juro Taminsko, ši dvejopos paskirties investicija strategiškai svarbi regiono saugumui.

Seime surinkti 33 Seimo narių parašai (reikėjo ne mažiau kaip 29) dėl nepasitikėjimo VRK nare Laura Matjošaityte. Ji įtariama nuslėpusi teiktas konsultacijas partijai „Nemuno aušra“ ir nenusišalinusi nuo sprendimų dėl jos finansinių klausimų. Nors Remigijus Žemaitaitis kaltinimus neigia, komisija, remdamasi dokumentų metaduomenimis, nustatė jos autorystę ir ketvirtadienį spręs dėl oficialaus tyrimo.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde Vienoje įspėjo, kad Europa rizikuoja tapti per daug priklausoma nuo užsienio dirbtinio intelekto. Euro zonos namų ūkiai, daugiausia netiesiogiai, yra investavę apie 440 mlrd. eurų į JAV technologijų bendroves, o vietinė infrastruktūra smarkiai atsilieka: JAV tenka apie 75 proc. pasaulio dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų, Europai – vos 5 proc. Tuo tarpu „Anthropic“, „OpenAI“ ir „xAI“ vadovai vis garsiau įspėja dėl pernelyg sparčios technologijos plėtros.

„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas įspėja, kad didžiausios dirbtinio intelekto grėsmės yra kontrolės praradimas ir per didelė galios koncentracija. Siekiant suvaldyti rizikas, įmonė atidėjo pirminį viešąjį akcijų platinimą. S. Altmanas taip pat palaiko idėją suteikti nepriklausomiems vertintojams nuolatinę prieigą prie sistemų bei pritaria griežtesniam federaliniam reguliavimui.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama ragina visuomenę aktyviai įsitraukti į dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą. Jis sveikina „Anthropic“, „OpenAI“, „Meta“ bei „Google DeepMind“ ekspertų iniciatyvą lėtinti technologijos plėtrą, vadindamas ją „gera ir būtina pirmąja priemone“, ir reikalauja konkrečių federalinių įstatymų, atmetant vien savanoriškus įmonių įsipareigojimus. Tuo tarpu dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas DI saugumo grėsmes vadina tiesiog pramanu.

Vašingtone vykusioje „Pro-Human Assembly“ konferencijoje kairysis senatorius Bernie Sandersas ir dešiniųjų strategas Steve'as Bannonas kartu ragino griežtai riboti dirbtinį intelektą. B. Sandersas siūlo didžiąsias DI įmones apmokestinti vienkartiniu mokesčiu, lygiu 50 proc. jų akcijų, ir sukurti valstybinį fondą, kurio vertė, jo paties skaičiavimais, galėtų siekti 7 trln. dolerių; už superintelekto kūrimą grėstų iki 20 metų kalėjimo. S. Bannonas siūlo kitokį kelią – visiškai izoliuoti Kinijos technologijų sektorių.

Dirbtinio intelekto įmonė „Anthropic“ ieško konvencinių ginklų politikos vadovo, kuris nustatytų „Claude“ modelio naudojimo karyboje ribas. Skelbimas paviešintas praėjus dviem dienoms po to, kai įmonės vadovas Dario Amodei paragino lėtinti dirbtinio intelekto plėtrą dėl egzistencinių grėsmių. Pati bendrovė neseniai pranešė užblokavusi su Iranu susijusius ir Jemeno husių veikėjus, kurie „Claude“ naudojo JAV karo laivams sekti bei ginkluotei kurti.

Madride vykusiame Europos U22 paplūdimio tinklinio čempionate Povilas Piešina ir Dovydas Sinkevičius iškovojo istorinius sidabro medalius – aukščiausią Lietuvos vaikinų rezultatą šioje amžiaus grupėje. Duetas pakeliui į finalą pasiekė penkias pergales iš eilės, o finale 0:2 (18:21, 19:21) nusileido pasaulio U21 čempionams latviams Gustavui Auziniui ir Kristianui Fokerotsui. Merginų pora Mėja Matiukaitė ir Mėja Gurčiūtė užėmė 21-ąją vietą.

Tarptautinė federacija „World Athletics“ paskelbė, kad 2029 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas pirmą kartą istorijoje vyks Afrikoje – varžybas surengs Nairobis, įveikęs Londoną. O 2031 m. planetos pirmenybės sugrįš į Europą ir bus rengiamos Miunchene. Federacijos prezidentas Sebastianas Coe džiaugėsi sėkminga šios sporto šakos plėtra skirtinguose žemynuose.

NBA komisaras Adamas Silveris patvirtino derybas su Eurolyga ir FIBA dėl „NBA Europe“ projekto. Siekiama sukurti vieningą lygą, apjungiančią geriausius Europos bei naujus klubus. Pirminis produktas rinkai gali būti pristatytas jau kitą vasarą. Eurolygos klubų savininkai NBA pasiūlymą svarstys spalio 5 d. susitikime Italijoje. Teigiama, kad kai kurie investuotojų pasiūlymai dėl franšizių viršija milijardą dolerių.

Pasaulio muaitai čempionate Kosove šalies rinktinė iškovojo keturis medalius. Linas Andrijauskas pelnė istorinį auksą „Elite“ svorio kategorijoje iki 81 kg. Martynas Jasiūnas pasipuošė sidabru, o Valentina Viktorova iškovojo net du apdovanojimus – sidabrą „Masters“ ir bronzą „Muaythai Technical“ rungtyse. Turnyre varžėsi per 300 atletų.

Lenktynininkas Rokas Baciuška su šturmanu Orioliu Vidaliu ruošiasi Maroko raliui. Atstovaudami gamyklinei „Defender Rally“ komandai, jie sieks išlaikyti Pasaulio ralio reidų čempionato „Stock“ klasės lyderio poziciją. Turėdamas 29 taškų persvarą, ekipažas įveiks per 2 800 km: pirmasis greičio ruožas driekiasi nuo Agadiro iki Zagoros, o likusieji suksis aplink Zagorą. Šios varžybos – svarbi repeticija prieš artėjantį Dakarą.

Vilniuje, Vrublevskių bibliotekos kiemelyje, atidengta skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektės Aušros Gvildienės skulptūra „Žygimantas ir Barbora“. Privačių rėmėjų lėšomis finansuotas 60 tūkst. eurų vertės kūrinys vaizduoja dvi paauksuotas kaukoles. Šis netradicinis istorinės meilės ir mirties simbolis dėl savo provokuojančios formos sukėlė aštrias visuomenės bei meno ekspertų diskusijas.

Dainininkas Dainotas Varnas paskelbė apie naują 100 minučių trukmės koncertų turą „Kelias namo“, kuris nuo gruodžio iki sausio aplankys 18 šalies miestų, tarp jų Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Pasirodymuose skambės ir tėvų bei senelių dainuotos, ir autorinės dainos. Šeimos sukūrimo įkvėptas atlikėjas žada pasitelkti šiuolaikines technologijas ir pateikti staigmeną, kurios, jo teigimu, nėra daręs joks kitas Lietuvos solistas.

Rugsėjo 18–20 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vyks antroji „Kauno knygų mugė“. Renginyje dalyvaus per 70 leidėjų, vyks daugiau nei 100 kultūrinių renginių. Lankytojų laukia susitikimai su žinomais autoriais, tokiais kaip Edita Mildažytė ar Arūnas Valinskas, bei „Bibliotekų forumas“. Pernai pirmoji mugė sulaukė daugiau nei 20 tūkst. lankytojų.