Paklausa #6: Gerų naujienų lietuviškos muzikos naujienlaiškis 🗞️

Rugsėjo 12 d. buvo pilna gerų naujienų Despotin Famfamams. Metų klipas „GREIČIO“ gavo visiškai pelnytą auksą ADC reklamos ir dizaino apdovanojimuose už meistrystę. (Tas kadras nuo 04:10 yra nufilmuotas veidrodyje 😍). Na ir dar išėjo ilgai lauktas albumas „GEROS NAUJIENOS“. Naujienos tikrai geros, nes Despotinai vėl pavarė LYGIAI TAIP PAT gerai, kaip įprasta.

Gerbiu Despotin Fam už tai, kad jie nesivaiko trendų, bet dar labiau gerbiu ir už tai, kad nespjaudo į faktą – repas evoliucionuoja. Tai leidžia ir 2024 skambėti šviežiai ir aktualiai. Dar labai gerbiu už nuoseklią socialinę kritiką kiekviename albume. Nors ir ne visoms idėjoms prijaučiu, nuomonės turėjimas vis dar per didelė retenybė lietuviškoje muzikoje 🙌

Despotin Fam yra lietuviško repo Aukštojas. Jie duoda būtent tai, ko ir reikia iš šio žanro. Perfrazuojant Liezhuvį, jie nerepuos miesto šventėj, bet patys bus šventė savo miestui. Kas yra girdėję Despotinus gyvai, tai patvirtins. O jeigu nesate girdėję, tai turiu jums pasiūlymą šeštadieniui. Nežinau, ar „GEROS NAUJIENOS“ pasakys kažką gero ar naujo, jeigu nemėgstate lietuviško repo, bet jei susiprasite, kad Laikas keistis, pradėkite nuo Despotin Fam.

Beje. Albumo galas toks netikėtai smagus, kad net nenoriu spoilinti. Tai nepraklausykit 🌞💨

Neįsivaizduoju, kas yra Tautvydas Burauskas, bet kažkodėl šią vasarą jo nemažai klausiau. Ypač dainos „Noriu“. Ir vis galvojau, kad noriu Paklausoje jį geru žodžiu paminėti. Rugsėjo gale Tautvydas atsiuntė priminimą, kad taip ir padaryčiau – išleido dainą „Žinutės“.

Labai patinka kaip dera tamsūs elektroniniai instrumentalai prie savito Tautvydo balso. Skambesys kažkuo atmosferiškai primena ankstyvą The Weeknd. Tik balsas visiškai kitoks. Productionas, kiek suprantu, jo paties 👏

Labai tikiuosi, kad Tautvydas Burauskas kažkam bus malonus atradimas. Neapsiribokit nauju singlu, jis jau turi pakankamai gerų dainų sėkmingai karjeros pradžiai. Auditorija tokiai muzikai, atrodo, irgi yra. Laiko klausimas, kada Tautvydo žinutės ras kelią į lietuviškus pranešimų gaviklius 📨

Nedažnai albumą išleidžia lietuviai, kurie turi virš 90 milijonų peržiūrų YouTube. Nedažnai albumą išleidžia lietuviai, kurių muziką groja Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Monake, JAE, JAV, JK, Airijoje, Kanadoje ir t.t. Nedažnai albumą išleidžia lietuvis Dublino, Londono ir Čikagos klubų rezidentas, kuris yra dalinęsis scena su David Guetta, Don Diablo ir Tiesto 🤯 Bet kai išleidžia, jo klausyti neverta, nes visas dainas jau esate girdėję 🤷‍♂️ Atsiprašau, kad išverčiau Jovani Spotify aprašymą į lietuvių kalbą 🤪 Tik norėjau įspėti, kad internete atsirado naujas albumas, kuris nusprendė surinkti drakono rutulius nukritusias žvaigždes ir prikelti jas naujam gyvenimui? Jeigu rimtai, ant popieriaus visai įdomi idėja. Bet realybėje... 🤦‍♂️ Jovanis nusprendė išsiimti grynų mainais į nostalgiją. Ant senų dainų uždėjo beatą ir pardavė jas kaip naujas. Tikiuosi, gaus kitais metais apdovanojimą. Už efektyviausią rinkodarą.

Beje. Kas tas Don Diablo? 🤔

To step inside the mind of Don Diablo is to step inside the future.

Ok, viskas aišku. Gal užteks šiandien didžėjų Spotify aprašymų.

Man labai patinka klausytis shishi evoliucijos. Nuo 2017 m. jos nuolat auga, keičiasi, keičia nares, bet stabiliai išlieka įdomios. Pernai shishi maloniai nustebino su daina „Klausyk, Mieloji“ iš puikiojo filmo „Tu man nieko neprimeni“ ir nemaloniai nustebino pranešdamos, kad ilgametė narė Maria Rosa palieka grupe. Bet šią vasarą prie grupės prisijungė Teresa ir shishi tęsia savo undinių roko pasaką 🧜‍♀️ Jeigu galvojat, kas čia per vardai, tai shishi yra reta lietuviška grupė, kuri kuria ne tik muziką, bet ir savo mitologiją. Tai puikiai papildo grupės skambesį ir ją sekti nemažiau įdomu.

Rugsėjo gale shishi paskandino gitaras ir išleido sintezatorišką „Žalią tašką“. Nors daina kurta dar su Maria Rosa, skambesiu žymi kažkokį naują tašką grupės kūryboje. Arba nežymi 🙄 Visiškai nesvarbu, vis tiek su nekantrumu laukiu, kas toliau.

Kaip čia taip atsitiko, kad antrą laišką iš eilės rekomenduoju Aistę? Galit sakyt, kad sukčiauju, bet negaliu kitaip. Per pastarąjį mėnesį ji surengė, kiek teko girdėti, labai smagų koncertą ir išleido dar smagesnę dainą „man ir tau“. Negaliu nuslėpti jos nuo jūsų, nes šita patinka gal net dar labiau už „MYLĖT NEBIJAU“ iš praeito laiško. Dar vienas mėnesio highlightas. Nežinojau, kad man gyvenime labai trūksta tokio lietuviško popso. Ar čia ne popsas?

Smagus pasiekimas Paklausai – man pirmą kartą kažkas atsiuntė paklausyti savo naują dainą. Malonu, nes pagrindinis šio naujienlaiškio tikslas yra kurti platformą, kuri padeda atlikėjams pasiekti jūsų ausis. Žinoma, tai nereiškia, kad visas visas tokias dainas dėsiu į naujienlaiškį, bet apie Roką Povilių parašyti noriu.

Rokas Povilius save pristato (ne)skambiai:

Minkšto lietuviško roko viltis ir beviltiškumas

Man atrodo, taiklus aprašymas. Nes pagal skambesį Rokas tikrai labiau rokelis. O ir žanras, kurį jis groja, – šiek tiek nykstanti rūšis. Klausydamas Roko Poviliaus naujos dainos „Skylės“ susimąsčiau, kokia didelė skylė atsivėrus lietuviško indie scenoje. Ne tai, kad jis kažkada labai stiprus buvo, bet atrodo, visos naujos gitarinės grupės dabar tamsios, sunkios, ar bent jau labai „meniškos“. O lengvo rokelio nebeliko. Net Sinickis kažkaip šitos skylės man nebeužpildo. Tai jeigu kankina minkšto lietuviško roko beviltiškumas, galit paklausyti Roko Poviliaus.

Beje. Jeigu pasiilgot seno gero indie rock party, kaip trankiausiais Liverpoolio laikais... Liverpool Indie Rock Party sugrįžta! Spalio 25 d. SODAS 2123 nemokamai priglaus visus išsiilgusius indie gitarų 🎸 Ir pats stosiu už pulto išlieti nostalgijos. Gal susitiksim?

Prieš dešimtetį Pilnatys laimėjo Tamstos Garažą. Nuo to laiko jie daug kartų keitėsi, bet taip niekada ir netapau normaliu jų fanu. Nors turiu pavienių dainų, kurios man labai labai patinka specifiniais momentais. Kai noriu pažiūrėti kažkam į akis, žiūriu žiūrėdamas „Veidai“ 👀 Klausau „Spalis“... kai spalis 🤷‍♂️ O kartais pasiilgstu laikų, kai lietuviška muzika turėjo stiprią psichodelinio roko sceną. Tada klausau senų Garbanoto, Abudu, Flash Voyage dainų ir Pilnatys – „Kaip greit bėga laikas“. Šiaip visos trys puikios dainos. Verta susipažinti.

Prisipažinsiu, galvojau, kad Pilnatys jau išsiskirstė, bet rugsėjį jie pradžiugino išleidę naują dainą „Nei vienos žvaigždės danguje“. Siūlau sugalvoti norą ir nepražiopsoti ⭐️

Empti yra kultinė lietuviška grupė, kurios įrašų labai trūksta tiek Spotify, tiek Youtube. Jeigu ilgai negalvočiau, gal net įdėčiau ją tarp TOP 10 mėgstamiausių lietuviškų grupių. Jūs tik paklausykit, kas dėdavosi jų koncertuose 🥹 Jeigu Paklausa turėtų himną, greičiausiai tai būtų „Muzika“. Galvodamas naujienlaiškio pavadinimą, turėjau variantą, kuris buvo įkvėptas šios dainos.

Bet aš negaliu pakeisti laiko, todėl gana gyventi praeitimi. Šiandien laikas klausytis Giedrės. Prisipažinsiu, moderni Giedrė man klausosi sunkiai. Balsas nuostabus, žodžiai įdomūs, bet kažkaip niekaip nesuklikina. Nusprendžiau, kad taip yra dėl productiono, kuris tiesiog nėra mano skonio.

Užtat labai susidomėjau, kai Spotify pasiūlė paklausyti Giedrės akustiškai. Ko gero, tai geriausia, ką algoritmai galėjo duoti man 🙃 Nurengtos dainų versijos leidžia įsivertinti ar dainos iš tikrųjų patinka. Tai ir pasileidau į pasivaikščiojimą New Yorko gatvėmis su Giedre. Patiko. Siūlau paklausyti, gal padės išmesti mintis apie rudenio lietų, kurio tu juk taip nekenti. Kurio tu juk taip nekenti. Pabandyk 🎶

Atrodo, visą tekstą galėčiau vien iš Empti lyricsų sudėliot 🫢

Turbūt pastebėjote, kad aš labai retai rašau apie muziką be vokalo. Atsiprašau, čia tokia asmeninė bėda. Esu žodžių žmogus ir vien instrumentinės dainos mane užkabina retai, o rašyti apie tai, kas nekabina, sunku. Nors tai yra visiška nesąmonė, klausant dainų be žodžių, man lieka jausmas, kad dainos neužbaigtos 🫣 Dėl to yra nemažai atlikėjų, kurių daug metų negaliu prisijaukinti. Vienas tokių – Brokenchord, kuris rugsėjį išleido albumą „Stone Island Tracks“.

Pradėsiu nuo to, kodėl išvis nuo seniai bandau prisijaukinti Brokenchord. Dar 2011 m. Radiohead atsirinko jo remixą į savo remixų albumą. Kartu su tokiais atlikėjais kaip Jamie xx (koks naujas albumas!), Caribou (nekoks naujas albumas), Modeselektor ir kitais. Čia neįtikėtinas pasiekimas lietuviui. O jam tuo metu tebuvo 19 metų 🤯 Toliau Brokenchord kūrė labai gerą elektroninę muziką, kurios taip ir nepamėgau. Bet visi mes klystame.

Užtat naujasis albumas man labai labai patinka. Pirma daina „Weather Radio“ įsupa į savo prislopintą slopinančią atmosferą ir nepaleidžia iki albumo galo. Dainos nėra apkrautos, bet skamba labai pilnai. Gal dėl to, kad kažkas kažkur ten vis kažką nerišliai pamurma, man neliko jausmo, kad jos nebaigtos. Tai siūlau paklausyti klausomiausio mano rugsėjo albumo. O tada lapkričio 8 d. 1986_gallery_ išgirsti ir gyvai.

Tai tokios geros muzikinės naujienos susikaupė per rudens pradžią. Kaip visada jas galite perklausyti Spotify. Arba galite klausyti kartu su praeities Paklausomis.