Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią sankcijų sąrašo plėtrą nuo karo pradžios. Į sąrašą įtraukta beveik 1600 asmenų ir įmonių, susijusių su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu bei raketų gamyba. Pasak ES diplomatijos vadovės Kajos Kallas, šios priemonės, apimančios turto įšaldymą ir kelionių draudimus, gerokai apsunkins ginkluotės gamybą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sulaukęs kritikos dėl sprendimo sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, apkaltino Europos sąjungininkes, esą ES už rusišką energiją sumokėjo 250 mlrd. dolerių, tačiau nenurodė, per kokį laikotarpį. Tuo metu jo sekmadienį paskelbtos energetinės paliaubos neįsigaliojo: Rusija toliau atakavo Ukrainos energetikos objektus, Kremlius paliaubų nepatvirtino, o naftos kainos pirmadienį pakilo apie 2 proc. Sandorį, pagal kurį Rusija iš pradžių turėtų tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, kritikuoja ne tik Europos šalys, bet ir septyni JAV senatoriai, tarp jų keturi respublikonai.

Visos 27 Europos Sąjungos valstybės vieningai sutarė atverti dar dvi narystės derybų skyrių grupes su Ukraina ir Moldova – vidaus rinkos bei konkurencingumo ir integracinio augimo. Sprendimas priimtas Ukrainos parlamentui priėmus tautinių mažumų švietimo įstatymą, kurio reikalavo Vengrija; oficialiai grupės turėtų būti atvertos šiandien Liuksemburge. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino spartinti procesą ir atsisakyti dirbtinių delsimų, pabrėždamas, kad Ukrainos narystė ES yra saugumo garantija tiek Bendrijai, tiek pačiai Ukrainai.

Briuselyje kyla nerimas, kad su Kinija pasiektas kompromisas dėl automobilių gali sumažinti ES valstybių ryžtą imtis griežtesnių prekybos apsaugos priemonių – Kinijos klausimą ES lyderiai aptars šią savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime. Pagal susitarimą ES greičiausiai nuo gruodžio apribos kiniškų hibridinių automobilių importą iki 350 tūkst. vienetų per metus, kvotai kasmet didėjant 6 proc., o Kinija žada lengvinti retųjų žemių metalų licencijavimą ir neimti atsakomųjų priemonių. Vis dėlto tai tik pirmas žingsnis, nes ES prekybos deficitas su Pekinu kasdien viršija milijardą eurų.

Dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu sutrikus naftos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį, naftos kaina išlieka aukšta – virš 100 dolerių už barelį. Nors prezidentas Donaldas Trumpas palaiko iškastinį kurą, aukštos kainos pasaulyje skatina elektromobilių pardavimus ir investicijas į saulės energiją, o pačiose JAV elektromobilių pardavimai smuko. Pagal „Carbon Brief“ analizę, iškastinio kuro išmetamas CO2 kiekis pasaulyje šiemet gali sumažėti apie 0,5 proc., tačiau akmens anglių paklausa turėtų išaugti 1,2 proc.

Reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, kad Ukrainai reikia naujo vadovo, Gitanas Nausėda pabrėžė ukrainiečių teisę patiems rinktis lyderius. Prezidento teigimu, nors Volodymyro Zelenskio kadencija baigėsi, rinkimai galėtų įvykti, jei būtų paskelbtos bent 60 dienų paliaubos. Šalies vadovas taip pat sukritikavo Vašingtono sprendimą švelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, teigdamas, kad tai nepadeda kariaujančiai Ukrainai.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia žinantis apie žodinį Vašingtono pažadą, kad amerikiečių kariai sugrįš į Lietuvą dar prieš galutinę JAV pajėgų Europoje peržiūrą. Raštiško patvirtinimo kol kas nėra, tačiau, anot jo, Lietuva ruošiasi priimti JAV karius ir siekia, kad jų buvimas čia virstų nuolatine baze. Pasak J. Oleko, amerikiečiai teigiamai vertina Lietuvos pastangas stiprinti savo gynybą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, viešėdamas Varšuvoje, feisbuke rašė, kad NATO pajėgos yra stiprios kaip niekada ir, jei kas išdrįs atakuoti, bus pasiruošusios atsakyti labai greitai. Taip jis reagavo į NATO vyriausiojo karinio vado Alexuso Grynkewicho įspėjimus Maskvai. Pasak ministro, priešas būtų stabdomas prie sienos, o agresijai tęsiantis būtų smūgiuojama giliai į jo teritoriją pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemas ir pažangiąsias technologijas. R. Kaunas pakvietė A. Grynkewichą atvykti į Lietuvą, kai spalio pabaigoje čia bus perkeliama nauja, daugiau nei tūkstančio JAV karių rotacija.

Varšuvos saugumo forume ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad sąjungininkai turėtų paprašyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio smogti daugiau duomenų centrų Rusijoje. „Manau, kad turėtume paprašyti pono Zelenskio smogti daugiau duomenų centrų Rusijoje, ir tai galbūt padėtų“, – sakė jis, paklaustas, kaip apsaugoti rinkimus nuo kišimosi. Spalio 8–11 dienomis dronai apgadino tris bendrovės „Yandex“ duomenų centrus Rusijoje. M. Sinkevičius taip pat ragino Europą daugiau investuoti į gynybą ir kovą su dezinformacija bei mokytis iš Ukrainos patirties.

NASA atvėrė daugiau nei 800 GB „Artemis II“ misijos duomenų. Archyve – per 11 tūkst. nuotraukų ir vaizdo įrašų bei 8,5 val. garso medžiagos. Tarp įdomiausių radinių – keturių astronautų Reido Wisemano, Victoro Gloverio, Christinos Koch ir Jeremy Hanseno užfiksuoti meteoroidų smūgių žybsniai neapšviestoje tolimosios Mėnulio pusės dalyje. Kartu paskelbtos papildomos mokslinės ataskaitos.

Vienos technikos universiteto ir Vokietijos fizikos ir technikos instituto (PTB) mokslininkai žurnale „Nature“ pristatė naują branduolinio laikrodžio prototipą. Pasitelkę torio-229 branduolius ir ultravioletinį lazerį, tyrėjai sukūrė savireguliuojantį mechanizmą, veikiantį ilgiau nei 24 valandas be žmogaus įsikišimo. Nors stabilumu jis dar neprilygsta geriausiems optiniams atominiams laikrodžiams, išradimas atveria kelią naujiems fizikos atradimams.

„Microsoft“ pristatė trečios kartos DI lustą „Maia 300“, kurį nuo 2027 m. pradės diegti savo duomenų centruose, siekdama sumažinti priklausomybę nuo „Nvidia“. „Maia“ lustai taps pagrindine bendrovės produktų DI užklausų apdorojimo sistema. Šiuo metu jau naudojamas „Maia 200“ lustas, palaikantis „Microsoft 365 Copilot“. Bendrovės teigimu, naujasis lustas, sunaudodamas tiek pat energijos, apdoros 40 proc. daugiau duomenų nei pirmaujančios GPU pagrįstos sistemos.

Norvegijoje vykusiame Europos jaunučių (U15) badmintono čempionate Lietuvos jaunieji badmintonininkai iškovojo du bronzos medalius – federacija tai vadina geriausiu šalies pasirodymu šiame čempionate. Ignas Martyšius pelnė apdovanojimą vaikinų vienetų varžybose, o dvejetuose bronza pasipuošė kartu su Danieliumi Tankevičiumi. Pagal medalių skaičių Lietuva susilygino su Danija ir Vokietija, o daugiau apdovanojimų iškovojo tik Prancūzijos ir Anglijos sportininkai.

„Kauno Žalgiris“ Kaune vykusiame finale 3:0 nugalėjo Kretingos „Miniją“ ir pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo LFF taurę. Nugalėtojams įvarčius pelnė Leonas Krekovičius, Gabrielis Debeljuhas bei Marko Konataras. Po šio istorinio triumfo Željko Sopičiaus treniruojama komanda ruošiasi UEFA Konferencijų lygos išvykos rungtynėms su Anglijos „Brighton“ klubu.

Kandidatas į asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentus, buvęs krepšininkas Rolandas Skaisgirys pristatė vienuolikos punktų programą. Joje akcentuojamas dėmesys jaunimo ugdymui, regionų krepšinio plėtros finansavimui ir moterų krepšiniui. Tarp pagrindinių tikslų – vyrų rinktinės patekimas į 2027 m. pasaulio čempionatą ir Los Andželo olimpines žaidynes, vyrų ir moterų 3×3 komandų dalyvavimas olimpiadoje bei asociacijos atstovybės JAV įkūrimas. Naujasis asociacijos vadovas bus išrinktas trečiadienį, spalio 14 d.

Prancūzijos policija name šalies pietuose už betoninių blokelių sienos surado du rugsėjį iš Renoiro muziejaus pavogtus Pierre’o Auguste’o Renoiro paveikslus, kurių vertė siekia 4,2 mln. eurų. Kūriniai „Madam Colonna Romano portretas“ ir „Jauna moteris prie šulinio“ buvo apgadinti: portreto drobė įplyšusi, kito paveikslo pažeistas rėmas, tad abu reikės restauruoti. Pareigūnai sulaikė šešis įtariamuosius, kurie, prokurorų teigimu, planavo dar vieną vagystę iš kito meno muziejaus. Patys įtariamieji tai neigia.

Aktorius Nicolas Cage pareiškė greičiausiai nebedirbsiantis su „Amazon“ dėl įmonės požiūrio į dirbtinį intelektą ir savo atsisakymo leisti jį naudoti seriale „Spider-Noir“. Be to, jis paneigė režisieriaus Jonathano Turteltaubo žodžius, kad sutiko vaidinti filme „National Treasure 3“, bei užsiminė apie galimą vaidmenį HBO seriale „True Detective“.

Arizonoje aštuoniolikmetis Jordanas Hope’as atidavė savo batus sunkiai vaikštančiam senoliui Roy’ui, kurio avalynė buvo visiškai suplyšusi. Paaiškėjo, kad vyras neseniai neteko žmonos. Praeivės nufilmuotas jautrus poelgis greitai išplito internete. J. Hope’as kasdien skambina senoliui ir sukūrė „GoFundMe“ kampaniją, kurioje jam jau paaukota daugiau nei 15 tūkst. JAV dolerių.