ES spalio 12 d. patvirtintas naujas sankcijų paketas, be kita ko, nukreiptas į Rusijos branduolinių povandeninių laivų statyklas ir projektavimo biurus. Į juodąjį sąrašą įtrauktos „Sevmash“, „Zvezdochka“, „Rubin“ bei „Malachit“. Sankcijos taikomos ir nekilnojamojo turto vystytojai „Samolet“ už Šiaurės Korėjos darbininkų naudojimą statybose.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Bankoke pristatytoje Pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitoje įspėja, kad dirbtinio intelekto investicijų burbulo sprogimas galėtų sukelti rinkų korekciją, kurios pasekmės būtų juntamos visame pasaulyje. Nors bankų sistema išlieka atspari, riziką didina žiedinis DI įmonių finansavimas, augantis valstybių obligacijų pajamingumas ir kibernetinės atakos. Daugiau nei 70 proc. šiemet išnaudotų pažeidžiamumų buvo atakuojami dar iki jų paskelbimo arba tą pačią dieną.

Juodojoje jūroje, Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, dronai atakavo du prekybinius laivus – praėjus savaitei po panašaus išpuolio. Vienas laivas nuskendo, 11 jo įgulos narių laikomi dingusiais, o su Maltos vėliava plaukiojančio apgadinto laivo „Chelsea 3“ penkiolikos narių įgula buvo evakuota. Nors atsakomybė oficialiai neprisiimta, Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas įtaria Rusiją ir kreipėsi pagalbos į NATO bei ES.

Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei įspėjo, kad atsinaujinus karui su JAV taikiniais gali tapti regiono duomenų centrai, dirbtinio intelekto infrastruktūra ir interneto kabeliai. Per Raudonąją jūrą driekiasi kabeliai, kuriais perduodama daugiau nei 90 proc. Europos ir Azijos duomenų srauto pajėgumų, o dronai jau buvo smogę „Amazon Web Services“ objektams JAE. Irakas su „Ooredoo“ kuria sausumos maršrutą, kuriuo, pranešama, dalį srauto jau leidžia „Google“ ir „Meta“.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio pristatytam siūlymui žalos be kaltės modelį taikyti visiems žalą galintiems sukelti biomedicininiams tyrimams. Už balsavo 89 parlamentarai. Pasak ministro, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų nuo 2019 m. sumažėjo beveik perpus, šiuo metu jų atliekama apie 50 per metus, tad tikimasi, kad paprastesnis žalos atlyginimas ir mažesnė administracinė našta paskatins tyrimus ir pagerins naujų gydymo metodų prieinamumą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Varšuvos saugumo forume susitiko su „Airbus“ prezidentu Europai Johanu Pellissieru ir kitais bendrovės atstovais. Aptartos Lietuvos įmonių įsitraukimo į bendrovės tiekimo grandines galimybės. Ypatingas dėmesys skirtas gynybos technologijoms, ypač kovos su bepiločiais orlaiviais sprendimams, taip pat aptarta „Airbus“ orlaivių techninės priežiūros pajėgumų plėtra Lietuvoje, remiantis Kauno aviacijos ekosistema.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė karinės ir humanitarinės paramos poreikius, įskaitant oro gynybos priemones, bei Lietuvos pagalbą Ukrainos gyventojams artėjant žiemai. Pokalbio metu pabrėžta būtinybė griežtinti sankcijas Rusijai, diskutuota apie rusiškų grūdų tranzito draudimą bei Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą perspektyvas.

Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus antradienį ES Bendrųjų reikalų taryboje Liuksemburge paragino išlaikyti ambicingą Europos Komisijos pasiūlyto daugiamečio biudžeto apimtį. Lietuva palankiai įvertino, kad pirmininkaujančios Airijos pateiktame derybų pakete, kuriame bendra suma mažinama apie 8 proc., apsaugotos sanglaudos ir žemės ūkio lėšos, tačiau sunerimo dėl mažinamo finansavimo gynybai ir kariniam mobilumui. Viceministras pabrėžė, kad būtina užtikrinti lėšas pasienio atsparumui ir „Rail Baltica“ projektui.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui griežtinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Jiems būtų draudžiama įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų – ministerijos vertinimu, tai apribotų apie 10 proc. dabartinės pasiūlos. Karą rėmusiems asmenims būtų ribojama vieša veikla, o norintieji Lietuvoje koncertuoti, mokyti ar sportuoti turėtų pasirašyti agresiją smerkiančią deklaraciją. Pataisos įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.

Daugėjant incidentų, kai „OpenAI“, „Anthropic“ ir kitų bendrovių dirbtinio intelekto agentai be leidimo patenka į išorines sistemas, teisininkai diskutuoja dėl kūrėjų atsakomybės. Kai kurie ekspertai teigia, kad bendrovės turi atsakyti pagal galiojančius įstatymus, tačiau kiti įspėja, kad tai įrodyti sunku: įsilaužimus draudžiantys įstatymai reikalauja tyčios, o agentai nėra teisės subjektai. Todėl svarstomi nauji griežtos atsakomybės įstatymai.

„Anthropic“ tyrėjų eksperimentai rodo, kad maži dirbtinio intelekto modeliai gali būti vos už kelių mėnesių nuo gebėjimo savarankiškai plisti per pigius išmaniuosius įrenginius. Viename bandyme „Gemma4-26B-A4B“ modelis buvo paleistas paskirsčius jį per 15 pigių „Android TV“ priedėlių. Visiškai savarankiško replikatoriaus kol kas nėra, tačiau, tyrėjų vertinimu, maži modeliai reikiamą gebėjimų lygį gali pasiekti jau šių metų pabaigoje.

„Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas pareiškė, kad dirbtiniam intelektui taikoma mažiau saugumo taisyklių nei pienui ar skalbimo mašinoms. Jis ragina įvesti pasaulinį reguliavimą: privalomas ataskaitas apie incidentus, nukentėjusiųjų informavimą apie pažeidimus ir įpareigojimą kūrėjams turėti „avarinį stabdį“. B. Smitho teigimu, savireguliacijos nepakanka, o lyderystės šioje srityje galėtų imtis Jungtinė Karalystė.

Lietuvos vandens sporto asociacijos „LTU Aquatics“ vykdomasis komitetas nusprendė teikti paraišką surengti 2028 m. Europos jaunimo plaukimo čempionatą Vilniuje. Šį Vilniaus savivaldybės palaikomą siekį „European Aquatics“ vadovybei Baku, kur spalio 10 d. vyko organizacijos kongresas, pristatė asociacijos prezidentas Saulius Binevičius ir generalinis sekretorius Justas Kalinauskas. Kandidatūra remiasi sėkmingu 2024 m. sostinėje surengtu čempionatu.

Druskininkų „Snow Arena“ komplekse prasidėjo Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kalnų slidinėjimo varžybų sezonas Europoje. Slalomo varžybose jėgas išbandė 142 sportininkai iš 25 valstybių. Visas ketverias moterų lenktynes laimėjo čekė Lucie Tomškova, o vyrų grupėje tris pergales iš keturių iškovojo latvis Nilsas Neo Trapanis. Šešiolikmetis Kristupas Kaušius pelnė pirmuosius FIS reitingo taškus ir tapo Lietuvos U18 čempionu.

Budvoje (Juodkalnija) vykusiame Europos jaunių (iki 17 metų) bokso čempionate trys Lietuvos atstovės – Mariama Karlonaitė, Amina Komar ir Goda Aleksandravičiūtė – iškovojo bronzos medalius. Rekordiniame turnyre varžėsi 473 sportininkai iš 40 valstybių, o Lietuvos delegaciją sudarė 16 atletų. Vilniaus oro uoste artimųjų sutikta M. Karlonaitė neslėpė ašarų ir džiaugėsi pasiektu rezultatu.

Elektroninės muzikos ir tradicinių sutartinių grupė „Sutartronica“ surengė pirmąjį koncertų turą ir kūrybinę rezidenciją Sicilijoje. Grupė koncertavo Katanijoje, Note, Testa dell’Acquoje ir Palerme, o rezidencija subūrė 25 kūrėjus ir kultūros lauko atstovus iš Europos. Sutartinių dirbtuves vedė folkloro tyrinėtoja Laurita Peleniūtė. Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotu projektu siekta Pietų Europoje populiarinti UNESCO pripažintą polifoninio dainavimo paveldą.

Prancūzų dailininko Jules'io-Eugène'o Lenepveu palikuonis Arnaud Carayon planuoja teisiniu keliu reikalauti atidengti istorinę Paryžiaus operos freską. Ji jau daugiau nei šešis dešimtmečius yra paslėpta po Marco Chagallo tapyba. A. Carayon siūlo po planuojamos pastato renovacijos abu kūrinius eksponuoti pakaitomis, keičiant juos kas dešimtmetį.

Po daugiau nei 30 metų puoselėtos idėjos režisierius Bradas Birdas Londono kino festivalyje pristatė animacinį mokslinės fantastikos filmą „Ray Gunn“. „Netflix“ išleidžiamoje retrofuturistinėje detektyvinėje istorijoje pagrindinius veikėjus įgarsina Samas Rockwellas, Scarlett Johansson ir Tomas Waitsas. Klasikinį film noir ir ateities vizijas jungiantis filmas gruodžio 4 d. pasirodys atrinktuose kino teatruose, o gruodžio 18 d. – „Netflix“ platformoje.