Europos Komisija pristatė naują plėtros planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią demokratijos nuosmukiui būsimose narėse, tokiose kaip Ukraina ar Moldova. Siūloma griežtinti teisinės valstybės stebėseną ir leisti sustabdyti naujokių balsavimo teises pirmuosius 15 narystės metų, jei šios pažeistų ES vertybes. Taip pat numatoma riboti paramą didžiuliam Ukrainos žemės ūkio sektoriui. Pasiūlymams turės pritarti valstybės narės.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai ir komisaras Magnus Brunneris galutinai patvirtino naujas taisykles, greitinančias neteisėtai ES esančių migrantų grąžinimą. Jos įveda standartizuotą „Europos grąžinimo nurodymą“ ir leidžia migrantus perkelti į grąžinimo centrus trečiosiose šalyse, jei su jomis bus susitarta. Žmogaus teisių organizacijos sprendimus kritikuoja, nes neteisėtų sienos kirtimų per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 37 proc.

Trūkstant oro gynybos amunicijos, Kyjive įrengta 12 dirbtiniu intelektu valdomų robotizuotų kulkosvaidžių bokštelių. Pasak Karinių oro pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, šios sistemos jau sėkmingai numušė naujus greitaeigius Rusijos reaktyvinius dronus „Geran-5“. Tuo tarpu nuolatiniai smūgiai Odesos regionui blokuoja grūdų eksportą ir kelia grėsmę pasaulinėms maisto kainoms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino nepriimtinomis dronų atakas prieš civilinius laivus Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir prie Rumunijos krantų. Juodojoje jūroje nuskendo laivas „Alfa Watan“, jo įgula dingusi be žinios, o iš užsidegusio laivo „Able“ išgelbėti visi 18 įgulos narių, du iš jų sužeisti. Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas atakas pavadino šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu, bet kaltininko neįvardijo. Europos Parlamento liberalai jas sieja su Rusijos dronais.

Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras (UKMTO) praneša apie naujus išpuolius Hormuzo sąsiauryje. Nežinomi sviediniai pataikė į kelis naftos ir dujų tanklaivius, viename kilo gaisras. Tuo metu Irano revoliucinė gvardija privertė apsisukti komercinį laivą. Įtampa regione auga, nes JAV tęsia Irano uostų blokadą, dėl kurios jau nukreipti 130 laivų.

Seimas pirmuoju balsavimu pritarė Konstitucijos pataisai, kuria siekiama panaikinti draudimą Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. Iniciatyvą palaikė 106 parlamentarai, 18 balsavo prieš, šeši susilaikė. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad šis sprendimas padidins šalies atsparumą ir atgrasymo potencialą. Galutinis balsavimas, kuriame taip pat reikės bent 94 balsų, numatytas sausio 12 d.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo apsvarstyti galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę amerikiečių karinę bazę. Nors premjeras Mindaugas Sinkevičius ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuva pasirengusi padengti išlaidas, politikai ragina lūkesčius vertinti atsargiai: sprendimų dar nėra, o Vašingtonas linkęs mažinti pajėgas Europoje. Kaimyninė Lenkija dėl nuolatinės bazės derasi jau kone dešimtmetį.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad užsitęsusi energetikos krizė gali lemti platesnį kainų augimą: brangesnė energija vis labiau persiduoda maistui, prekėms ir paslaugoms. Pavasarį energijos kainų šuolis atrodė laikinas, tačiau dabar, pasak ekonomisto, infliacijos banga gali būti stipresnė ir gerokai sunkiau suvaldoma, nei tikėtasi.

Prezidentas Gitanas Nausėda Romoje susitiko su Italijos premjere Giorgia Meloni. Lyderiai sutarė gilinti bendradarbiavimą strateginiuose gynybos ir energetikos sektoriuose. Susitikime taip pat aptartas artėjantis pirmininkavimas ES Tarybai, 2028–2034 metų bendrijos biudžetas, migracijos valdymas bei ilgalaikė taika Ukrainoje, pabrėžiant būtinybę didinti Europos konkurencingumą.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime įspėjo, kad 2029 metais valstybės skolos aptarnavimas kainuos beveik 2 mlrd. eurų – tiek, kiek Lietuva 2024 metais skyrė gynybai. Skola po kelerių metų gali pasiekti 55 proc. BVP, o 2029 metais viešojo sektoriaus deficitas viršys 3 proc. BVP ribą. Pasak jos, didėjančios išlaidos kitose srityse gali pakenkti ilgalaikiam gynybos finansavimui.

Belgų fizikas Francis Halzenas pelnė Nobelio fizikos premiją už indėlį kuriant „IceCube“ neutrinų observatoriją Antarktidoje. Šis 1 kub. km ledo detektorius su daugiau nei 5000 jutiklių leidžia mokslininkams fiksuoti sunkiai aptinkamas daleles ir tyrinėti aktyvias galaktikas bei kitus įprastais teleskopais nematomus kosmoso procesus.

„OpenAI“ platformoje „GitHub“ paskelbė 722 matematinius rankraščius, sugrupuotus į 372 šeimas. Juos sukūrė neišleistas vidinis dirbtinio intelekto modelis, kuriam buvo pateikta apie 4 tūkst. uždavinių. Nors dalis įrodymų patikrinta „Lean“ programavimo kalba, bendrovė įspėja, kad neformalizuotuose rezultatuose gali būti klaidų. Tai naujausias įmonės žingsnis po neseniai kilusio matematikų pasipiktinimo.

Jutos valstija pradėjo bandomąją programą, leidžiančią „Nolla Health“ programėlei naudoti dirbtinį intelektą diagnozuojant lengvą aknę ir išrašant tepamuosius vaistus. Nors iš pradžių kiekvieną receptą tvirtins gydytojai, vėliau procesas bus automatizuotas paliekant tik minimalią priežiūrą. Taip siekiama įvertinti DI galimybes perimti nesudėtingų ligų gydymą.

„Žalgiris“ ir technologijų įmonė „Tesonet“ pristatė naują sporto infrastruktūros akseleratorių „Confluence Valley“. Jam vadovaus anksčiau „Žalgiriui“ ir Eurolygai vadovavęs Paulius Motiejūnas. Iniciatyva sieks valdyti sporto arenas užsienio rinkose, didinti komandų finansinį stabilumą bei investuoti į naujas technologijas. Jau surengta daugiau nei 40 pokalbių apie plėtros galimybes Europoje.

Startuoja antrasis Paralimpinės trenerių akademijos sezonas „Treneriai treneriams“. Šįkart iniciatyva skirta specialistams, neturintiems darbo su paraatletais patirties. Mokymai prasidės spalio 13 d. Šiauliuose ir keliaus per kitus Lietuvos miestus. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius bei kiti ekspertai dalysis ne tik praktinėmis, bet ir teisinėmis bei finansinėmis žiniomis, siekdami didinti įtraukiojo sporto prieinamumą.

Vilniaus „SEB arenoje“ praūžė Baltijos šalių teniso trenerių konferencija, kuriai sostinė skyrė 10 tūkst. eurų. Renginyje daugiausia dėmesio skirta ilgalaikiam sportininkų ugdymui, psichologijai ir traumų prevencijai. Pranešimus skaitė belgų specialistas Carlas Maesas, kiti užsienio ekspertai bei karjerą baigęs Ričardas Berankis, pasidalijęs patirtimi iš trenerio perspektyvos.

„YouTube“ turinio kūrėjas Zackas Londonas pristatė dirbtiniu intelektu sukurto mokslinės fantastikos filmo „Gods Don’t Give Gifts“ anonsą. Bendrovės „Fable“ prodiusuotas filmas, kurį sudaro keturios susijusios trumpametražės istorijos, gruodžio 4 d. ribotai pasirodys JAV ir Didžiosios Britanijos kino teatruose. Kūrėjai sieks geriausio animacinio filmo „Oskaro“ nominacijos. Tai pirmasis DI filmas, gavęs MPA R reitingą.

Ketvirtą kartą rengiamas bliuzo festivalis „Kaunas Blues“ spalio 10 d. kviečia į nemokamą dienos programą. Muzika skambės Kauno geležinkelio ir autobusų stotyse, požeminėje perėjoje, kavinėse ir baruose. Klausytojų laukia daugiau nei dešimt pasirodymų, kuriuose susipins bliuzas, rokas, klezmeriai bei Afrikos ritmai. Tarp atlikėjų – „Afrodelic“, „Arklio Galia“ ir „Rakija Klezmer Band“. Dieną vainikuos koncertai „Volfas Engelman“ galerijoje.

Norvegijos vyriausybė siūlo laikinai uždrausti išmaniuosius akinius su dirbtiniu intelektu kai kuriose viešose vietose, tokiose kaip mokyklos, parkai ir gydymo įstaigos. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeiras Micaelsenas teigia, kad taip siekiama apsaugoti žmones nuo slapto filmavimo ir įrašinėjimo. Asmeninis naudojimas liktų leidžiamas, o ribojimas suteiktų laiko parengti nuolatines taisykles. Pasiūlymui dar turi pritarti parlamentas.