Svarbus taikos susitarimas 🌍 / Mėnulio užtemimas! 🌑

Po kelis dešimtmečius trukusios įtampos Azerbaidžanas ir Armėnija pasiekė svarbų taikos susitarimą, kuriuo užbaigiamas ilgametis konfliktas dėl Kalnų Karabacho regiono. Susitarimas buvo pasiektas po ilgų derybų, Armėnijai pripažinus Azerbaidžano suverenitetą šiame regione. Nepaisant pasiektos pažangos, kai kurie klausimai lieka neišspręsti, tarp jų – karinių pajėgų dislokavimas pasienyje ir teisiniai ginčai tarptautiniuose teismuose. Tačiau abi šalys juda link galutinės taikos sutarties pasirašymo.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ataskaitoje teigiama, kad Izraelis vykdo seksualinį smurtą ir genocidą prieš palestiniečius Gazos ruože, ypač naikindamas gimdymo ir reprodukcinės sveikatos priežiūros įstaigas. Pasak JT ekspertų, sistemingas klinikų naikinimas ir galimas seksualinio smurto panaudojimas yra strategijos, skirtos sumažinti palestiniečių gimstamumą, dalis ir gali būti laikoma genocidu. Izraelis griežtai paneigė šiuos kaltinimus, ataskaitą pavadino nepagrįsta ir sukritikavo Jungtines Tautas dėl neveiklumo prieš „Hamas“ veiksmus.

Ukraina tvirtai priešinasi bet kokioms teritorinėms nuolaidoms taikos derybose, nors apie teritorijų klausimą buvo kalbama per neseniai Saudo Arabijoje vykusį susitikimą su JAV. Prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina jokiu būdu nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų kaip priklausančių Rusijai ir laikysis griežtos pozicijos dėl savo šalies teritorinio vientisumo bei nepriklausomybės. Ukraina pripažįsta dabartinę realybę, jog kai kurias teritorijas kontroliuoja Rusija, tačiau mano, kad savo teritorijai susigrąžinti ilgainiui prireiks diplomatinių pastangų, o ne karinės jėgos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino JAV perkelti branduolinius ginklus į Lenkiją, siekiant atgrasyti nuo galimos Rusijos agresijos. Šią idėją jis aptarė su JAV prezidento D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Prezidentas mano, kad branduolinių ginklų dislokavimas padidintų šalies saugumą. Jis taip pat teigia, jog NATO infrastruktūra turėtų būti sutelkta labiau į rytus, juolab kad Rusija jau perkėlė savo branduolinius ginklus į Baltarusiją.

Europos Sąjunga, reaguodama į JAV taikomus muitus plienui ir aliuminiui, ketina įvesti 26 mlrd. eurų vertės atsakomuosius muitus Amerikos prekėms. Pirmame etape nuo balandžio 1 d. muitai bus taikomi 8 mlrd. eurų vertės prekėms. Muitai apims įvairius produktus, įskaitant viskį, motociklus, buitinę techniką ir žemės ūkio prekes, ypač iš politiškai jautrių JAV regionų. ES pareigūnai apgailestauja dėl susidariusios padėties ir pabrėžia, kad muitai daro žalą abiejų šalių ekonomikoms. Jie ragina derėtis, siekiant išspręsti prekybos ginčą.

Gimdymo namai yra nutolę nuo pagrindinių ligoninės patalpų ir jų valdymui reikalinga speciali komanda. Ligoninė daugiausia dėmesio skiria paslaugų telkimui pagrindinėse vietose, kad pagerintų darbo sąlygas ir efektyvumą. Be to, gimdymo namų pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei, o jo naudojimo sutartis su ligonine netrukus baigsis.

Parlamento narių palaikymo sulaukė du pagrindiniai pasiūlymai. Pagal pirmą siūlymą, asmenims, kurių teistumas jau yra pasibaigęs, būtų leidžiama dirbti su vaikais. Antru pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad asmenys, teisti už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, negalėtų dirbti su vaikais. Diskusijos bus tęsiamos balandžio pradžioje. Jose daugiausia dėmesio numatyta skirti pusiausvyrai tarp vaikų saugumo užtikrinimo ir reabilituotų asmenų reintegracijos į darbo rinką.

Šiais metais Klaipėdoje dešimtyje mokyklų bus įrengta dešimt elektroninių cigarečių detektorių, tam skirta 87 400 eurų. Be to, 36 miesto švietimo įstaigose numatyta sumontuoti 534 stebėjimo kameras, kurioms įdiegti bus skirta 294 500 eurų. Kameras planuojama sumontuoti per mokinių atostogas antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčius. Praėjusiais metais panašūs detektoriai buvo įrengti tokiame pačiame skaičiuje mokyklų. Jų suveikimo dažnis sumažėjo nuo septynių iki maždaug dviejų kartų per dieną.

Graikijos ruonių vienuolių tyrimų ir apsaugos draugijos (MOm) pastangų dėka Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai, kuriems anksčiau grėsė išnykimas, vėl sugrįžta. Beveik pusė pasaulinės šių gyvūnų populiacijos gyvena Graikijos vandenyse, čia jie randa saugų prieglobstį ir reikalingą globą. Tai patvirtina ir sėkmingai reabilituoto ruoniuko našlaičio Panagio istorija. Dėl šių pastangų rūšies būklė Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonojoje knygoje pagerėjo – iš kritiškai nykstančios ji tapo pažeidžiama, o tai liudija teigiamą apsaugos darbų poveikį.

Užtemimo metu Mėnulis įgauna ryškią vario raudonumo spalvą ir matomas didžiojoje Vakarų pusrutulio dalyje. Šis reiškinys vyksta, kai Žemė užstoja Saulės šviesą, todėl į Mėnulį patenka tik ilgesnės, raudoną atspalvį turinčios šviesos bangos. Visiški Mėnulio užtemimai nėra itin reti – jie įvyksta kelis kartus per dešimtmetį. Šis užtemimas – puiki proga tiek moksliniams stebėjimams, tiek kultūriniams apmąstymams.

Sylvainas Francisco dvitaškiu likus kiek daugiau nei 2 sekundėms persvėrė rezultatą, o Nadiro Hifi paskutinis metimas buvo toli nuo tikslo. Po atkaklios kovos pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje (15 056 žiūrovai) taip pat buvo pagerbtas ir legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas.

Jis pabrėžia, kad reikia pradėti viską iš naujo ir sukurti teigiamą atmosferą, nes komanda ruošiasi Europos čempionatui, kuriame varžysis su Slovėnija, Serbija ir Italija. Stanišauskas, prieš tai dirbęs trenerio asistentu, optimistiškai vertina komandos potencialą ir siekia sutelkti dėmesį į maksimalų jos pasirodymą kiekvienose rungtynėse.

Joje pristatoma menininko fotografijų paroda. Atidarymo metu ministras Š. Birutis pabrėžė svarbius M. K. Čiurlionio ryšius su Varšuva ir akcentavo Lietuvos bei Lenkijos kultūrinius saitus. Renginyje pagerbtas M. K. Čiurlionio palikimas, taip pat pradėtos diskusijos apie kultūrinį bendradarbiavimą ir įvairias iniciatyvas. Viena iš šių iniciatyvų – koncertas, kuriame dalyvaus Torunės simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“.