Vilma: Armėnų arkivyskupas sulaikytas dėl terorizmo / Lietuvoje atleistas karinės žvalgybos vadovas

Armėnijos valdžios institucijos sulaikė arkivyskupą Bagratą Galstanyaną, vieną iš Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vadovų ir opozicijos veikėją, apkaltinę jį terorizmo planavimu ir bandymu nuversti valdžią Jerevane. Tyrimų komitetas apkaltino B. Galstanyaną planavus sprogdinti ir padeginėti siekiant sutrikdyti šalies infrastruktūrą, tačiau jo advokatas šiuos kaltinimus neigė. Sulaikymas įvyko po virtinės opozicijos aktyvistų areštų, įskaitant rusų-armėnų milijardierių Samvelą Karapetyaną, politinės įtampos fone valdant ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui bei ginčuose dėl teritorinių nuolaidų Azerbaidžanui.

Irano parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo stabdomas bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) po JAV ir Izraelio smūgių Irano branduoliniams objektams. Iranas teigia, kad jo branduolinės atsargos buvo perkeltos dar prieš atakas. Nepaisant tebesitęsiančios įtampos, tarpininkaujant JAV ir Katarui pasiektos paliaubos išlieka galioti. Iranas pranešė apie aukas po smūgių ir sušvelnino kai kuriuos su konfliktu susijusius apribojimus. JAV žvalgybos vertinimu, smūgiai buvo riboto veiksmingumo.

Šis tribunolas, sukurtas bendru Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimu, tirs Rusijos karo nusikaltimus. Tribunolas sieks patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukštus Rusijos pareigūnus už nusikaltimus, įvykdytus nuo 2022 metų vykstančioje invazijoje į Ukrainą. Tokiu būdu bus sprendžiamos dabartinių teismų, tokių kaip Tarptautinis baudžiamasis teismas, jurisdikcijos spragos. Tribunolo vieta dar nenustatyta, o jį finansuos tokios šalys kaip Nyderlandai, Japonija ir Kanada.

Nuo 2020 metų Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui vadovavęs Elegijus Paulavičius buvo atleistas iš pareigų ir perkeltas į atsargą krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimu dar nepasibaigus jo kadencijai. Atleidimas įvyko po vidinių skundų, nors konkrečios detalės nebuvo atskleistos, todėl šis sprendimas sukėlė susirūpinimą tarp Lietuvos parlamentarų ir paskatino specialų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. Premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad pagal pateiktą informaciją sprendimas nekelia abejonių, o prezidentas Gitanas Nausėda sureikšminti situacijos nelinkęs. Pats E. Paulavičius sako nežinantis tikslių priežasčių, kodėl buvo atleistas anksčiau laiko.

Lietuvos migracijos departamentas pasiūlė uždaryti centrą Tadžikistane, kuris priima leidimų gyventi paraiškas, nes pastaraisiais metais smarkiai išaugo į Lietuvą atvykstančių tadžikų imigrantų skaičius – per dvejus metus jis padidėjo beveik penkis kartus ir 2025 m. birželio pradžioje siekė apie 6 250 žmonių. Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pranešė, kad daug tadžikų piliečių Lietuvoje lieka nelegaliai pasibaigus jų laikiniems leidimams, o kai kurie bando patekti į šalį neteisėtai per Baltarusijos sieną. Šiuo metu Lietuva užsienyje turi 31 išorinį paslaugų teikėjo biurą, nors pernai jų buvo 34 – anksčiau uždaryt centrai Libane, Jordanijoje ir Šri Lankoje.

Lietuvos Desovietizacijos komisija paskelbė apie savo atsistatydinimą. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pakomentavo, kad pastaruoju metu komisija buvo neaktyvi ir užsiėmė politine veikla. Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas sureagavo kritikuodamas paties Š. Biručio darbą. Šis atsistatydinimas atspindi skirtingus požiūrius į komisijos veiklą ir jos reikšmę, keičiantis visuomenės nuomonėms Lietuvoje.

Lietuvos Seimas patvirtino pataisas, leidžiančias Vyriausybei taikyti ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, įskaitant turto įšaldymą ir sektorių apribojimus eksportui bei importui, susijusiam su karine ir technologine paskirtimi. Šis įstatymas leidžia taikyti sankcijas konkretiems asmenims ir organizacijoms, išskyrus jau ES sankcionuotus subjektus, ir buvo priimtas dėl nuogąstavimų, kad Europos Sąjungos sankcijos gali vėluoti arba būti vetuojamos, ypač Vengrijos. Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija siekia koordinuoti nacionalines sankcijas tuo atveju, jei ES mastu sankcijos nebūtų pratęstos, reaguodama į tęsiamą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Lietuvos ūkininkai prie Seimo Vilniuje rengia dviejų dienų protestą prieš Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą, numatančią gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimus. Protesto metu vyksta senos žemės ūkio technikos paradas. Renginį organizuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Dalyvauja apie 500 žmonių ir apie 140 traktorių. Ūkininkai reikalauja sumažinti siūlomus mokesčių tarifus, teigdami, kad reforma pablogins jų padėtį.

Teleskopas savo pirmąją naujai atrastą egzoplanetą, pavadintą TWA 7b, aptiko maždaug už 111 šviesmečių nuo Žemės, ji skrieja aplink jauną žvaigždę CE Antilae (TWA 7) ir yra lengviausia egzoplaneta, kuri buvo tiesiogiai nufotografuota – jos masė maždaug 100 kartų didesnė už Žemės. Planetą aptikti pavyko naudojantis JWST infraraudonųjų spindulių instrumentu (MIRI) bei koronografine technologija, kuri leido astronomams stebėti planetos išskiriamus infraraudonuosius spindulius žvaigždės dulkių diske.

Tyrėjų komanda, vadovaujama Žigos Avseco ir Natashos Latyshevos, pristatė AlphaGenome – dirbtinio intelekto modelį, skirtą prognozuoti genetinių variantų poveikį genų reguliacijai, analizuojant ilgas DNR sekas itin detaliai. AlphaGenome, sukurtas „DeepMind“, žengia didelį žingsnį į priekį genomikos tyrimuose – jis pateikia išsamius multimodalinius prognozės rezultatus ir leidžia efektyviai vertinti genetinius variantus. Modeliu jau galima naudotis per programinę sąsają (API), skirtą nekomerciniams moksliniams tyrimams. Šis įrankis remiasi ankstesniais sprendimais, tokiais kaip „Enformer“, ir siekia pagerinti genomų veikimo, ligų biologijos bei genų reguliacijos supratimą, atverdamas naujas galimybes ligų tyrimams ir sintetinei biologijai.

Čekijoje vykusiame Europos baidarių ir kanojų čempionate Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas K2 500 m finišavo ketvirti, nuo bronzos atsilikę 0,07 sek. Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas C2 500 m – penkti. Daugiausia (12 medalių) laimėjo Vengrijos irkluotojai.

Paroda „AMARÈ DŽIIPENÀ. Vilniaus romų istorijos“, kurioje pristatomos autentiškos Vilniaus romų bendruomenės istorijos, sukurtos jaunųjų romų iš buvusio Kirtimų taboro, šiandien baigsis uždarymo renginiu Vilniaus miesto muziejuje „Vokiečių 6“. Penkis mėnesius veikusi paroda supažindina su romų bendruomenės istorija ir išryškina stereotipus, susijusius su nugriautu Kirtimų taboru, siekdama parodyti dažnai viešajame diskurse nematomą romų požiūrį. Uždarymo renginio metu bus rodomas trumpametražis filmas ir vyks diskusija su romų jaunimu, o parodą bus galima aplankyti iki birželio 29 d., paskutinę dieną lankytojams įėjimas bus nemokamas.

XVIII amžiaus medinis laivas buvo atrastas balandžio mėnesį prie senojo Dubrovniko uosto Kroatijoje, Kai naras ir povandeninės konstrukcijos specialistas Ivanas Bukeličius vykdė vamzdyno darbus. Radiokarboninė analizė patvirtino, kad laivas datuojamas XVIII amžiaus pabaiga. Jūrų archeologė Irena Radić Rossi teigė, kad laivo liekanos yra saugomos tolimesniems tyrimams bendradarbiaujant su Kroatijos kultūros ministerija. Dubrovnikas yra UNESCO paveldo objektas ir istoriškai buvo svarbus Adrijos jūros prekybos uostas.