Vilma: D. Trumpas grasina ES tarifais / 500 mln. eurų „Audrų paketui“

EK vadovė Ursula von der Leyen Europos Parlamente pristatė planus stiprinti žemyno gynybą, ekonomiką bei technologinį savarankiškumą. Reaguodama į augančias hibridines grėsmes, sabotažą ir dronų incidentus, ji pasiūlė įkurti Europos saugumo tarybą. Prie šio mechanizmo prisijungtų Ukraina, Kanada bei Jungtinė Karalystė.

JAV Kongreso biudžeto biuras skelbia, kad prezidento Donaldo Trumpo pradėtas karas su Iranu šaliai jau kainavo 38 mlrd. dolerių. Konfliktas smarkiai išsekino amerikiečių ginkluotės atsargas ir dėl blokuojamo Hormūzo sąsiaurio didina degalų kainas. Visuomenės palaikymas karui nukrito iki 31 proc., o tai kelia grėsmę respublikonams artėjančiuose rinkimuose.

Švedijos parlamento rinkimuose kairiųjų blokas, vadovaujamas socialdemokratės Magdalenos Andersson, užsitikrino nedidelę persvarą prieš dabartinio premjero Ulfo Kristerssono dešiniųjų aljansą. Preliminariais duomenimis, kairieji iškovojo 176 iš 349 vietų. Kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ palaikymas smuko iki maždaug 17,8 proc., todėl M. Andersson ruošiasi tapti naująja šalies premjere.

Ukrainos ir JAV diplomatai Niujorke planuoja Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Bus aptariamas išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas stabdymas, nes tai kelia pasaulines dyzelino kainas. Tuo tarpu Ukrainoje toliau auga civilių aukų skaičius – vien per pusmetį žuvusiųjų padaugėjo 37 proc.

Po dronų atakų prieš svarbų naftotiekį Saudo Arabija sustabdė dalį naftos tiekimo į Europą. Dėl sutrikdytos laivybos Raudonojoje jūroje „Brent“ naftos kaina viršijo 100 dolerių už barelį. Nors baiminamasi katastrofiškų padarinių pasaulio ekonomikai, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija situacijos nesureikšmina ir teigia ją kontroliuojanti.

JAV Teisingumo departamentas pateikė kaltinimus penkiems asmenims, įskaitant Rusijos žvalgybos karininkus Jurijų ir Kirilą Chramejevus, dėl planuotų žmogžudysčių ir terorizmo finansavimo. „RIS Network“ grupuotė siūlė iki 40 tūkst. dolerių už proukrainietiškų disidentų likvidavimą Jungtinėse Valstijose bei Vilniuje. Visi įtariamieji šiuo metu slapstosi, jiems gresia iki 20 metų laisvės atėmimo.

Organizacijos „Global Witness“ ataskaita atskleidžia, kad praėjusiais metais pasaulyje nužudyti mažiausiai 124 aplinkosaugos aktyvistai. Net 85 proc. šių nusikaltimų įvyko Lotynų Amerikoje. Pavojingiausia šalimi išlieka Kolumbija, kurioje gyvybės neteko 39 žmonės, o Brazilijoje aukų skaičius padvigubėjo iki 26. Dauguma aukų – vietinių bendruomenių nariai ir smulkieji ūkininkai, ginantys žemes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Europos Sąjungai dideliais tarifais arba prekybos nutraukimu, jei ši pavers Kanadą „asocijuota nare“. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė šią idėją siekdama glaudesnių ryšių su Kanados premjeru Marku Carney. D. Trumpas tai pavadino galimai priešišku aktu ir iškritikavo Kanadą kaip prastą prekybos partnerę.

Dronų gamintoja „RSI Europe“ planuoja investuoti iki 50 mln. eurų į naują gynybos sistemų gamyklą Panevėžio rajone. Įmonės vadovas Tomas Milašauskas teigia, kad be konkurso išnuomotoje valstybinėje žemėje bus sukurta apie 50 darbo vietų. Sparčiai auganti bendrovė gamins papildomus elementus savo kuriamiems „Špoko“ dronams ir sprogdinimo sistemoms.

Policija šį mėnesį vykdo kampaniją „Saugaus eismo dienas“, kurios pagrindinis tikslas – pėsčiųjų saugumas. Pareigūnai tikrina vairuotojų blaivumą bei pėsčiųjų ir dviratininkų elgesį. Pasak Vytauto Grašio, siekiama keisti eismo dalyvių įpročius ir įgyvendinti programą „Vizija – nulis“. Pėstieji šiuo metu sudaro net 18 proc. visų žuvusiųjų keliuose.

Vyriausybė pritarė 500 mln. eurų vertės „Audrų paketui“, skirtam elektros tinklo atsparumui didinti. Numatoma miškingose vietovėse nutiesti 5,9 tūkst. km požeminių kabelių, suformuoti 40 tūkst. generatorių rezervą ir padvigubinti ESO avarijų likvidavimo brigadų skaičių. Tikslas – per audras atjungtų vartotojų skaičių sumažinti 78 proc., o tiekimą atkurti per 72 valandas.

Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį su Prancūzijos įmone „KNDS France“ dėl „CAESAR“ artilerijos sistemų remonto dirbtuvių įkūrimo. Į šį projektą bus investuota 12 mln. eurų. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šalis pirmoji pasaulyje gaus prancūzų technologinę kompetenciją savarankiškai taisyti šių sistemų elektroninius ir hidraulinius komponentus.

Centrinis bankas skyrė įspėjimą su „Bankera“ siejamai įmonei „Pervesk“ dėl nepateiktos finansinės ataskaitos. Tuo metu „Bankera“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas sulaukė oficialių įtarimų iššvaistę mažiausiai 45 mln. eurų. Šios lėšos buvo surinktos per kriptovaliutų žetonų platinimą ir pervestos į „Pacific Private Bank“ ofšorą.

Aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ Vilniuje atidarė naują Kuprioniškių transformatorių pastotę, užtikrinančią 58 MW galią „Teltonika High-Tech Hill“ parkui. Įmonės vadovas Marius Derenčius teigia, kad bendrovė siekia 1 mlrd. eurų apyvartos ir per trejus metus planuoja įdarbinti dar 1,5 tūkst. specialistų. Bendra tinklo infrastruktūros kaina siekia beveik 20 mln. eurų.

Stanfordo universiteto mokslininkai, vadovaujami Jameso Zou, žurnale „Nature“ pristatė „Paper2Agent“ sistemą. Šis įrankis mokslinius straipsnius, jų kodą ir duomenis paverčia interaktyviais dirbtinio intelekto agentais. Pavyzdžiui, „AlphaGenome“ agentas buvo sukurtas vos už 14 dolerių ir į testinius klausimus atsakė 100 proc. tikslumu, leisdamas tyrėjams greičiau analizuoti duomenis bei kelti naujas hipotezes.

NASA „James Webb“ kosminis teleskopas įamžino žvaigždėdaros regioną „IC 348“, esantį maždaug už 1000 šviesmečių. Infraraudonųjų spindulių nuotraukoje mokslininkai aptiko mažiausias žinomas laisvai skriejančias rudąsias nykštukes. Jų masė vos du kartus viršija Jupiterio masę. Šis atradimas padės astronomams geriau suprasti, kaip formuojasi į žvaigždes panašūs kosminiai objektai.

Vilniuje įvyko Andriaus Blaževičiaus dramos „Skyrybos karo metu“ nacionalinė premjera. „M-Films“ prodiusuotas 108 min. trukmės filmas pasakoja apie skyrybas, prasidedant karui. Pagrindinius vaidmenis atlieka Žygimantė Elena Jakštaitė ir Marius Repšys. Sandanso festivalyje apdovanota juosta išrinkta nacionaline kandidate siekti „Oskaro“ nominacijos.