Vilma: Įtampa Latvijos pasienyje / Unikalus Ignalinos AE išmontavimas

Sirijos pareigūnai sulaikė grupuotę, įtariamą surengus sprogimus Damaske. Išpuoliai įvyko netoli „Four Seasons“ viešbučio Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito metu. Sprogmenys, paslėpti automobilyje ir šiukšliadėžėje, detonavo bandant juos neutralizuoti, sužeisdami 36 žmones. Vidaus reikalų ministras Anas Khattabas patvirtino, kad vyksta tyrimas nusikaltėlių ryšiams atskleisti.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras patvirtino, kad vasarą atvyks naujas JAV karinis dalinys. Rotacijos strigo dėl Pentagono pradėtos šešių mėnesių pajėgų peržiūros. Panaši situacija susiklostė pas mus ir Lenkijoje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad iš Pabradės išvykstant tūkstančiui karių, kitos rotacijos detalės dar vertinamos.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ Lenkijoje laikinai išvengė 40 mln. eurų baudos dėl dviejų mokesčių tarnybų nesutarimo. Varšuvos inspekcijai bandant konfiskuoti lėšas už informacijos apie „Nord Stream 2“ nepateikimą, Vroclavo pareigūnai procesą užblokavo, baimindamiesi sankcijų pažeidimo. UOKiK vadovas Tomaszas Chróstny ir ekspertai tokį sprendimą kritikuoja, laikydami jį nepagrįstu.

Latvijos sienos apsaugos vadas Guntis Pujatas praneša apie išaugusį neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos. Šiemet užfiksuota per 7,6 tūkst. bandymų kirsti sieną. Migrantams tampant agresyvesniems, pasieniečiams tenka naudoti ginklus. Apie 10 proc. pažeidėjų sulaikyti nepavyksta, todėl prašoma didesnės kariuomenės paramos. Kaimyninė valstybė kaltinama tyčiniu spaudimu Europos Sąjungai.

Ukrainos pajėgoms atakuojant „Lukoil“ ir kitas naftos bazes, Rusija susiduria su degalų trūkumu Kryme bei žemyninėje dalyje. Maskva kurą bando gabenti slapta, slėpdama jį pienovežiuose ar makaronų sunkvežimiuose. Nors rusai dislokuoja „Volna-Kupol-Garant“ trukdžių sistemas, pulko vadas Mykola Kolesnykas patvirtina, kad ukrainiečiai jas ir užmaskuotą transportą sėkmingai naikina.

Europos Komisija ir Kaja Kallas pasiūlė naują Europos Sąjungos sankcijų mechanizmą, nukreiptą prieš migrantų gabentojus už bloko ribų. Ursulos von der Leyen teigimu, siekiama sužlugdyti nusikaltėlių verslą, kasmet generuojantį apie 150 mln. dolerių. Priemonėms, apimančioms turto įšaldymą ir kelionių draudimus, būtinas vieningas valstybių narių pritarimas.

Energetikos bendrijų steigimui ir saulės bei vėjo elektrinių plėtrai skirta 193 mln. eurų. Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai svarbus socialinės atsakomybės instrumentas. Rokiškio ir Šiaulių savivaldybės jau gavo 19,55 mln. eurų. Bent 20 proc. energijos bus skiriama socialiai pažeidžiamiems gyventojams, o projektus administruoja bankas „ILTE“.

Paskelbtas 400 mln. eurų vertės konkursas Ignalinos atominės elektrinės RBMK-1500 reaktorių šerdims išmontuoti. Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Altra“ vadovas Linas Baužys pabrėžia, kad tai precedento pasaulyje neturintis projektas. Europos Komisijos finansuojami darbai truks apie 16 metų, o sukaupta patirtis pasitarnaus kitoms šalims.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaujama Edvino Grikšo, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba skiria 3 mln. eurų naujų technologijų kūrimui. Šios sistemos padės aptikti ir neutralizuoti iš Baltarusijos skraidinamus kontrabandinius meteorologinius balionus bei dronus. Geriausią sprendimą pasiūliusi įmonė gaus 2,3 mln. eurų, o veikiančių prototipų laukiama po pusmečio.

Kartu su dešimčia NATO valstybių prisidedama prie 5 mlrd. eurų vertės projekto – planuojama įsigyti iki dešimties „Saab GlobalEye“ žvalgybos orlaivių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad šie lėktuvai pakeis senąją AWACS sistemą ir reikšmingai sustiprins Baltijos regiono bei rytinės Aljanso sienos stebėjimą, aptinkant net sudėtingiausias grėsmes.

Dėl sutrikusios „Energesman“ gamyklos veiklos aštuonių savivaldybių šiukšlės laikinai vežamos į Kazokiškių sąvartyną. Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius grasina blokuoti nerūšiuotų atliekų įvežimą ir skelbti naują ekstremalią situaciją. Aplinkosaugininkai per antstolį reikalauja, kad atliekų tvarkytoja „VAATC“ skubiai sustabdytų pavojingą vandenilio sulfido taršą, keliančią grėsmę vietos gyventojams.

Interneto duomenų infrastruktūros įmonė „Oxylabs“ tapo šeštuoju vienaragiu šalyje. JAV privataus kapitalo bendrovė „Warburg Pincus“ į „Tesonet“ ekosistemai priklausančią įmonę investavo 130 mln. USD. Po šio sandorio Vilniuje įsikūrusios bendrovės vertė pasiekė 3,6 mlrd. USD. Tai leido jai tapti antruoju pagal vertę vienaragiu, nusileidžiančiu tik „Vinted“.

Markas Zuckerbergas pristatė naują „Meta“ dirbtinio intelekto modelį „Muse Spark 1.1“, pritaikytą sudėtingoms agentinėms užduotims. Nors modelis lenkia „OpenAI“ ir „Anthropic“ konkurentus, pagrindinis jo pranašumas – kaina. Siekiant išvengti technologinės atskirties, jis bus prieinamas nemokamai iki nustatytos ribos, o vėliau kainuos vos 25 proc. kitų lyderiaujančių modelių kainos.

Mokslininkų komanda, vadovaujama Aarono Micallefo, Atlanto vandenyne iš laivo „Falkor“ pirmą kartą natūralioje aplinkoje nufilmavo retą akiažuvę „Winteria telescopa“ 710 m gylyje. Taip pat beveik 4000 m gylyje atrastos dvi naujos hidroterminės zonos, kuriose gyvybę palaiko serpentinizacijos procesas. Šie atradimai atskleidžia dar netyrinėtas vandenyno gelmių ekosistemas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pasirašė susitarimą su Lenkija dėl bendro „EuroHPC“ dirbtinio intelekto gigafabriko kūrimo. Apie 3 mlrd. eurų vertės projektas, finansuojamas viešojo ir privataus sektorių, sieks sukurti atsinaujinančia energija varomą infrastruktūrą su 100 tūkst. vaizdo plokščių. Planuojama, kad regioniniams kalbų modeliams skirtas centras pradės veikti apie 2028 metus.

Prancūzijos futbolo rinktinė pasaulio čempionato ketvirtfinalyje Foksbore 2:0 nugalėjo Maroką. Nors Kylianas Mbappe nerealizavo baudinio, vėliau jis pelnė savo aštuntąjį turnyro įvartį ir atliko rezultatyvų perdavimą Ousmane'ui Dembele. Ši pergalė atvėrė prancūzams kelią į pusfinalį, kuriame jie susikaus su Ispanijos arba Belgijos komanda.

Interneto sensacija tapusi dykumų varlė įtraukta į nykstančių rūšių sąrašą. Dėl deimantų kasybos ir energetikos projektų Namibijos bei Pietų Afrikos pakrantėse šių varlių populiacija per du dešimtmečius turėtų sumažėti 20 proc. Gamtosaugininkai taip pat įspėja dėl giliavandenės kasybos grėsmės jūrų gyvūnams, tačiau džiaugiasi sėkmingu numbatų populiacijos atkūrimu.