Vilma: JAV analitikai įspėja dėl Rusijos grėsmės NATO / Lietuva keičia nekilnojamojo turto mokestį

JAV analitikai nustatė, kad Rusija, pasibaigus karui Ukrainoje, rengiasi galimam konfliktui su NATO – tai rodo karinės reformos ir propagandos kampanijos. NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali turėti teritorinių ambicijų ne tik Ukrainoje. Analitikai pažymėjo, kad Rusija pateisina galimą agresiją prieš Moldovą ir Baltijos šalis panašiomis naratyvo priemonėmis, kokias naudojo prieš įsiverždama į Ukrainą. Be to, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, jog Rusija nenori tęsti taikos derybų su Ukraina ir siekia vilkinti karą, kad galėtų iškovoti daugiau teritorijos.

Ukrainos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Sirskis praneša, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Sumų regione, netoli Ukrainos ir Rusijos sienos. Nors fronto linija stabilizuota ir Rusijos vasaros puolimas pristabdytas, Ukrainos pareigūnai pripažįsta, jog šioje teritorijoje reikia stiprinti gynybinius įrenginius. Rusija sutelkė daug kariuomenės pajėgų pasienyje, siekdama sukurti buferinę zoną, o kovos toliau vyksta mažiau įtvirtintose Sumų regiono dalyse. Situacija išlieka įtempta dėl nuolatinių raketų atakų ir bepiločių smūgių, o diplomatinės pastangos bei tarptautinė karinė pagalba Ukrainai nesiliauja.

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad pradės konsultacijas su įmonėmis dėl galimo prisijungimo prie Europos ir Viduržemio jūros regiono muitų konvencijos (PEM) – Europos prekybos susitarimo, kuris sušvelnina kilmės taisykles tarptautines tiekimo grandines turinčioms įmonėms. Prisijungusi prie PEM, JK išsaugotų savarankišką prekybos politiką ir galėtų nustatyti savo muito tarifus. Narystė padėtų sumažinti prekybos kliūtis eksportuotojams, atsivežantiems žaliavas iš PEM narių, tarp jų – ES, Turkijos, Maroko, Ukrainos ir kitų regiono valstybių. Vyriausybė žada aktyviai bendradarbiauti su verslu ir PEM šalimis, siekdama įvertinti galimus šios narystės pranašumus ir poveikį.

Potvyniai prasidėjo antradienį Guidžou provincijoje ir, Liu upei patvinus, išplito į Guangsi regioną. Juos sukėlė smarkūs lietūs pietvakarių Kinijoje, o situaciją dar labiau komplikavo artėjantis atogrąžų ciklonas. Tai – tik dalis šią vasarą Kiniją užklupusių ekstremalių orų: Pekine skelbiami įspėjimai dėl karščio, o kaimyninėje Hunanio provincijoje vyksta gyventojų evakuacija.

Vietnamas priėmė teisės reformas, kuriomis panaikino mirties bausmę už aštuonis nusikaltimus, tarp jų – finansinį sukčiavimą, kyšininkavimą ir pinigų pasisavinimą. Šie pokyčiai gali išgelbėti nekilnojamojo turto magnatę Truong My Lan, nuteistą mirties bausme už dalyvavimą 12,5 mlrd. JAV dolerių vertės sukčiavimo byloje, sumažinant jos bausmę iki kalėjimo iki gyvos galvos. Reformos bus taikomos tiems, kurie buvo nuteisti, bet dar neįvykdyta mirties bausmė iki liepos 1 dienos, ir paveiks nebaigtas bylas, pavyzdžiui, garsaus „Phuc Son Group“ vadovo Nguyen Van Hau, kaltinamo kyšininkavimu, teismą. Po šių pokyčių Vietnamas mirties bausmę taiko tik už dešimt nusikaltimų, tokių kaip žmogžudystė, valstybės išdavystė ir terorizmas.

Pagrindiniam būstui buvo nustatytos didelės neapmokestinamos sumos – 450 000 eurų pavieniams asmenims ir 900 000 eurų bendraturčiams. Ekspertai Vilius Šapoka ir Žilvinas Mauricas pažymėjo, kad atnaujintas mokestis surinks gerokai mažiau pajamų nei buvo planuota anksčiau, dėl to gali sumažėti valstybės biudžeto pajamos ir kilti rizika prarasti Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas. Šiais pakeitimais buvo atsisakyta anksčiau siūlyto visuotinį turto mokestį numatančio varianto – mokestinė našta perkelta daugiausia antrų ir paskesnių būstų savininkams, todėl kyla rūpesčių dėl nuomos rinkos ir savivaldybių finansavimo.

Po parlamento balsavimo, kuriuo siūlyta švelninti baudžiamąją atsakomybę už smulkius finansinius pažeidimus („čekiukų“ atvejais), kilo aštrus žodinis konfliktas tarp „Nemuno aušros“ frakcijos vadovo Remigijaus Žemaitaičio ir opozicijos politikų, tarp jų – Ingridos Šimonytės ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen. Diskusijoje buvo svarstomos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siūloma aiškiai apibrėžti bausmes valstybės tarnautojams, padariusiems didelę finansinę žalą valstybei ar kitoms institucijoms – nuo piniginių baudų iki laisvės atėmimo iki septynerių metų. Debatai vyko Lietuvos Seime ir buvo paženklinti kaltinimais dėl korupcijos bei lėšų švaistymo tarp įvairių politikų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys pareiškė, kad Lietuva siekia išlaikyti Lietuvos ambasadą Pekine ir užtikrinti, kad Kinijos ambasada veiktų Vilniuje. Santykiai tarp šalių pablogėjo nuo 2021 metų pabaigos, kai Lietuva atidarė Taivano atstovybę, po ko Kinija pritaikė diplomatines ir ekonomines sankcijas bei sumažino diplomatinio bendravimo lygį. Budrys pabrėžė, kad dedamos pastangos spręsti šią problemą ir paragino būti kantriems šiame procese.

Klaipėdos Atgimimo aikštėje pradėti parengiamieji išminavimo darbai, pasirašius 1,33 mln. eurų vertės sutartį su bendrovėmis „Vaidva“ ir „Statybų archeologija“. Darbų metu aikštėje šalinami sprogmenys, aptikti ankstesnių archeologinių tyrimų metu, procesą prižiūri kariuomenės ir specialistų komanda. Tikimasi, kad išminavimas truks apie tris mėnesius, tačiau, radus daugiau sprogmenų, darbai gali užtrukti ilgiau. Šis projektas yra didesnio aikštės rekonstrukcijos projekto, kurio generalinis rangovas – bendrovė „Infes“, dalis.

Lietuvos švietimo ministerija kuria centralizuotą mokinių priėmimo informacinę sistemą, siekdama spręsti mokinių paskirstymo Vilniaus mieste ir rajone problemas. Vilniaus mieste 2025–2026 mokslo metams gauta 26 285 paraiškos priėmimui į mokyklas, o 76 % mokinių buvo priimti į pirmojo pasirinkimo mokyklas. Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, po antrojo priėmimo etapo apie 3 000 vaikų dar nebuvo paskirta mokykla – tai 300 mažiau nei praėjusiais metais. Savivaldybės raginamos naudotis demografiniais duomenimis ir iš anksto planuoti mokinių paskirstymą, kad būtų išvengta priėmimo sunkumų.

Emilė Radytė, vadovaujanti JAV įmonei „Saphire Neuroscience“ ir įtraukta į „Forbes 30 under 30“ sąrašą, sukūrė CE ženklu pažymėtą medicinos prietaisą „Nettle“, skirtą mažinti PMS simptomus be vaistų. Ji siekia plėsti neuromoduliacijos taikymą moterų sveikatos srityje. Prietaisas ruošiamas galimai kompensacijai Jungtinės Karalystės nacionalinėje sveikatos tarnyboje (NHS) ir siekia gauti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimą.

Cristiano Ronaldo, 40 m., pratęsė sutartį su „Al-Nassr“ dar dvejiems metams – iki 2027 m. Portugalas uždirbs 245 mln. JAV dolerių per metus, gaus 33,7 mln. dolerių premiją, o už pergales laukia papildomi milijonai. Mokesčių Saudo Arabijoje nėra.

Šiaurės Korėja planuoja atverti Vonsano Kalmos pajūrio turizmo zonos kurortą vietos turistams – praėjus šešeriems metams nuo planuotos statybų pabaigos. Kurortas, įsikūręs rytinėje Vonsano pakrantėje, siūlys viešbučius, restoranus, prekybos centrus ir vandens pramogų parką, siekiant paskatinti turizmą šalyje valdant Kim Jong Unui. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Kim Jong Unas, jo šeima ir Rusijos diplomatai, kas rodo stiprėjančius ryšius tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos, tęsiantis Vakarų sankcijoms. Užsienio turistų galimybės atvykti išlieka ribotos – šiuo metu pagrindiniai tarptautiniai lankytojai yra rusai.

Pasirodė pirmasis Yorgos Lanthimos režisuotos juodosios komedijos „Bugonia“ anonsas. Šis filmas – 2003 metų Pietų Korėjos mokslinės fantastikos komedijos „Išgelbėkite žaliąją planetą!“ perdirbinys – pasakoja apie du vyrus, kurie pagrobia generalinį direktorių, manydami, kad jis yra ateivis. Be Emmos Stone, atliekančios pagrindinį vaidmenį, filme taip pat vaidina Jesse Plemons, Alicia Silverstone ir Stavros Halkias. Numatoma, kad filmas pirmą kartą bus parodytas 2025 metų Venecijos kino festivalyje, o į kino teatrus jis turėtų atkeliauti spalį.