Vilma: JAV keičia poziciją dėl Ukrainos / Didesnės vaiko priežiūros išmokos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Helsinkyje vykstančioje Šiaurės Tarybos sesijoje perspėjo, kad Rusija siekia suskaldyti Vakarų sąjungininkus. Jis pasiūlė kurti naują saugumo ašį su Šiaurės ir Baltijos šalimis bei Lenkija, žadėdamas partneriams pirmenybę dalijantis Ukrainos kovine patirtimi ir technologijomis. Šiaurės šalių atstovai patvirtino tolesnę paramą Kyjivui.

Europos Komisija siūlo išplėsti sienų apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgumus iki 30 tūkst. pareigūnų ir įkurti greitojo reagavimo pajėgas. Taip pat siekiama skaitmenizuoti nelegalių migrantų grąžinimo procedūras bei leisti agentūrai veikti trečiosiose šalyse. Šioms reformoms, kurių biudžetas gali siekti 12 mlrd. eurų, dar turės pritarti Europos Parlamentas.

Remiantis „The Financial Times“ šaltiniais, JAV nebereikalaus, kad Ukraina derybose su Rusija darytų teritorines nuolaidas. Abu Dabyje planuojamas trišalis derybininkų susitikimas, kuriame bus aptariamos pokario saugumo garantijos ir galimi ekonominiai projektai. Visgi V. Putinas savo reikalavimų nesušvelnino, o V. Zelenskis įspėja dėl galimų slaptų Maskvos ir Vašingtono susitarimų.

Vokietijoje sulaikyti du baltarusiai, o Varšuvoje – ukrainietis Artiomas S. Jie įtariami Rusijos nurodymu įvykdę padegimą šalia ginklų gamyklos „CARFIL SA“ Brašove, Rumunijoje. Vokietijos prokurorų teigimu, asmenys taip pat planavo išpuolius prieš infrastruktūrą netoli Niurnbergo. Rumunijos žvalgyba perspėja apie platesnį Maskvos koordinuojamą sabotažo tinklą Europoje.

Izraelio parlamento rinkimuose nei B. Netanyahu, nei G. Eisenkoto blokai nesurinko vyriausybei suformuoti reikalingų 61 vietų. Fiksuotas rekordinis 77,7 proc. aktyvumas. Istorinę sėkmę pasiekė arabų partijos, iškovojusios apie 19 mandatų. Jos gali tapti lemiama jėga formuojant naują koaliciją po pirmojo balsavimo nuo karo Gazoje pradžios.

Europos Komisija patvirtino, kad ES neatnaujins rusiškų dujų importo ir „Nord Stream“ veiklos net pasibaigus karui Ukrainoje. Atstovės Paula Pinho ir Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, jog visiškas iškastinio kuro atsisakymas iki 2027 m. pabaigos įtvirtintas įstatymais. Tai paneigia gandus apie tranzito atnaujinimo planą, kurį Osle siūlė Donaldo Trumpo atstovas Steve'as Witkoffas.

Po to, kai Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje trys jūrų dronai atakavo su Liberijos vėliava plaukiojantį konteinerinį laivą „Contship Jet“, Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris paragino Rusiją ir Ukrainą nutraukti išpuolius prieš komercinę laivybą. Aštuoniolika įgulos narių buvo sėkmingai evakuoti. Ankara įspėjo imsianti teisinių priemonių, jei nukentės turkų laivai.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pareiškė, kad šalis nesiekia normalizuoti santykių su Maskva ar tapti tarpininke. Nors Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos, Helsinkis toliau tvirtai palaiko Kyjivą. Ši iniciatyva sulaukė Danijos kritikos dėl koordinacijos trūkumo.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų sąrašą įtraukti Vilniaus televizijos bokštą, Kauno radijo relinę stotį, „Lietuvos pašto“ logistikos centrą, valstybinius duomenų centrus bei bendrovės „GGG“ gamyklos objektus. Šiuo sprendimu, kurį dar turės patvirtinti Seimas, siekiama užtikrinti informacinių, gynybos ir logistikos paslaugų tęstinumą bei pritaikyti griežtesnes saugumo priemones.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad viešajam saugumui užtikrinti kitų metų biudžete papildomai reikia 124 mln. eurų. Iš šios sumos 56 mln. eurų būtų skirti pareigūnų atlyginimams didinti, o likę 68 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir kitoms operacinėms reikmėms. Šiuo metu biudžeto projekte numatyta 921,8 mln. eurų.

Valdančioji koalicija sutarė, kad nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigalios nuo kitų metų liepos mėnesio. Pasirinkus vaiką prižiūrėti pusantrų metų, išmoka sieks 100 proc. buvusio atlyginimo. Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius patvirtino, jog maksimali riba kils iki keturių vidutinių darbo užmokesčių. Šiam paankstinimui prireiks papildomų 62 mln. eurų.

Seimo komitetuose susikirtus nuomonėms, Kaimo reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai nepritarė 2027 m. valstybės biudžeto projektui. Nors Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas planui pritarė, dokumentas grąžinamas tobulinti. Kitų metų biudžete numatoma 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų, o krašto apsaugai planuojama skirti 5 proc. BVP.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį. Jame bus aptariami reagavimo algoritmų pokyčiai ir gyventojų perspėjimo sistemos tobulinimas. Susitikimas rengiamas po to, kai anksčiau šį mėnesį šalies šiaurėje nukrito iš Lenkijos įskridęs ukrainietiškas dronas. Taip pat bus vertinama oro erdvės pažeidimų rizika skirtinguose regionuose.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė apie planus už beveik 200 mln. eurų įsigyti JAV įmonės „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą. Ji per septynerius metus padėtų analizuoti didelius gynybos duomenų kiekius ir valdyti mūšius. Nors galutinis sprendimas nepriimtas, dalis Europos šalių nerimauja dėl priklausomybės nuo amerikietiškų technologijų.

Lapkričio mėn. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimą atnaujinti daugiabučius. Šildymo kompensacijas gaunantiems gyventojams bus padengiama iki 80 proc. renovacijos išlaidų, jei namas šildomas iškastiniu kuru, ir 50 proc. – kitais atvejais. Taip pat 100 proc. kompensuojamos projektavimo bei priežiūros išlaidos. Siekiama modernizuoti senus, žemos energinės klasės pastatus.

Mokslininkai nustatė, kad dėl mažėjančio Antarkties jūros ledo Pietų vandenyne, 500–1500 metrų gylyje, staigiai padidėjo druskingumas. Tyrėjai Bishakhdatta Gayen ir Michael Meredith, naudodami apie 4 000 „Argo“ plūdurų duomenis, pastebėjo dešimtmečius trukusio gėlėjimo pabaigą. Nors druskingumo pokytis nedidelis, jis gali paveikti pasaulinę vandenynų cirkuliaciją ir šilumos pasiskirstymą.

Kinijos atminties lustų gamintoja „CXMT“ planuoja pradėti ribotą „HBM3E“ lustų gamybą, nors tinkamų naudoti gaminių išeiga siekia vos 20–30 proc. Dėl JAV eksporto ribojimų ir pasaulinio trūkumo įmonė priversta tiekti komponentus vietiniams dirbtinio intelekto procesoriams, nors smarkiai atsilieka nuo „SK Hynix“ ir „Samsung“ tiek našumu, tiek kokybe.