Vilma: JAV kviečia V. Putiną į G20 / „DHL“ siekia pirkti „Venipak“

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Vladimiras Putinas pakviestas į G20 viršūnių susitikimą Majamyje. Vašingtonas taip pat siekia tarpininkauti dėl „energetinių paliaubų“ tarp Rusijos ir Ukrainos. Volodymyras Zelenskis išreiškė pasirengimą nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, jei Maskva sutiks su tokiomis pat sąlygomis.

Norvegija rengia planą eksploatuoti didžiausią Europoje retųjų žemės elementų telkinį netoli Oslo. Bendrovė „Rare Earths Norway“ tikisi pradėti gavybą kitame dešimtmetyje. Nors 15,9 mln. tonų išteklių padėtų sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, projektas susiduria su aplinkosauginiais iššūkiais dėl planuojamos perdirbimo gamyklos sengirėje, kurioje aptiktos 78 nykstančios rūšys.

JT Saugumo Taryboje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nestabdys karinės operacijos Ukrainoje net ir derybų metu. Jis apkaltino Europą siekiu pasinaudoti paliaubomis Kyjivui apginkluoti. Tuo metu daugiau nei 50 šalių ir Europos Sąjunga reikalauja nedelsiant nutraukti ugnį, siekdamos sudaryti sąlygas taikai.

Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas patvirtino, kad Rusijos puolimo atveju Varšuva padėtų evakuoti kaimyninių Baltijos šalių civilius. Taip pat lenkai reikalautų aktyvuoti NATO penktąjį straipsnį. Šis įsipareigojimas papildo patvirtintus planus, pagal kuriuos apie 75 proc. gyventojų pasitrauktų nuosavu transportu, o regiono saugumą toliau stiprina atvykstantys JAV kariai.

Jungtinėse Tautose Niujorke Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis ir Baltarusijos atstovas Maksimas Ryžankovas surengė pirmąjį aukšto lygio susitikimą per beveik dešimtmetį. Ministrai aptarė regioninį saugumą, padėtį pasienyje ir politinių kalinių, įskaitant žurnalistą Andrzejų Poczobutą, paleidimą. Tai rodo galimą santykių atšilimą po ilgalaikės įtampos dėl migracijos krizės.

Rusijos karinis sraigtasparnis „Mi-8“ trumpam pažeidė Lenkijos oro erdvę netoli Kaliningrado sritimi, joje prabuvo 42 sekundes. Reaguodama į tai, Lenkija pakėlė naikintuvus. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė teigia, kad šis incidentas – dar vienas Rusijos bandymas patikrinti šalies oro gynybos sistemų pasirengimą. Tai sutampa su Europos pareigūnų perspėjimais dėl suintensyvėjusio Rusijos hibridinio karo ir provokacijų prieš NATO nares.

Finansų ministras Taurimas Valys atšaukė sprendimą prijungti „Valstybės investicinį kapitalą“ („VIK“) prie plėtros banko „ILTE“. „VIK“ liks savarankiška įmone, investuojančia į strateginius projektus ir gynybos pramonę, įskaitant „Rheinmetall“ gamyklą. Anksčiau planuota šiuo sujungimu padidinti „ILTE“ kapitalą 101 mln. eurų ir pritraukti 1 mlrd. eurų gynybai.

Vokietijos bendrovė „DHL“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti 100 proc. Nerijaus Raudonio įkurtos siuntų grupės „Venipak“ akcijų. Šiuo sandoriu siekiama sukurti nuosavą logistikos tinklą Baltijos šalyse. „Venipak“ išlaikys savo prekės ženklą ir vadovus. Įmonė valdo apie 800 paštomatų, o jos pajamos pernai siekė beveik 86 mln. eurų.

Finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė įspėja, kad šiemet valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų pelno mokesčio. Nors surinkta 5,8 proc. daugiau pajamų nei pernai, lūkesčiai nepasiteisino dėl prastėjančių apdirbamosios gamybos rezultatų. Bendras biudžeto pajamų surinkimo tempas taip pat šiek tiek atsilieka nuo istorinių vidurkių.

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su „Palantir Technologies“ vadovu Alexu Karpu. Šalies vadovas pasiūlė paversti valstybę šios dirbtinio intelekto įmonės regioniniu centru, skirtu Baltijos šalims ir NATO rytiniam flangui. Siekiama plėsti inžinerijos pajėgumus bei kurti ir išbandyti pažangias gynybos technologijas, kurias vėliau galėtų pritaikyti kiti sąjungininkai.

Vyriausybė leido naudoti valstybės rezervo priemones artėjančiose civilinės saugos pratybose, imituojant gyventojų evakuaciją dėl karinės grėsmės. Reaguodamas į Valstybės kontrolės kritiką dėl prasto atsargų paskirstymo, premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad Susisiekimo ministerija rengia naują logistikos planą. Taip pat planuojama statyti naujus sandėlius, kuriems numatyta 10–15 mln. eurų.

Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė pranešė apie laikinai stabdomus naujus su darbu susijusius prašymus iš Vidurinės Azijos piliečių. Sprendimas priimtas išnaudojus 24 706 užsieniečių darbuotojų kvotą ir smarkiai išaugus paklausai. Nors vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas užsiminė apie uždaromus centrus dėl terorizmo, oficialūs faktai to nepatvirtina.

Užsienio reikalų ministerija siūlo penkeriems metams uždrausti atvykti ir įšaldyti Rusijos oligarchų Ališero Usmanovo bei Michailo Fridmano turtą. Šis žingsnis žengtas po to, kai ES, siekdama išsaugoti ribojimus beveik 3 000 asmenų, išbraukė šiuos verslininkus iš bendro sankcijų sąrašo. Analogiškas nacionalines priemones pritaikė ir kaimyninė Latvija.

Baltijos valstybių gynybos ministrai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, prašydami skirti papildomų lėšų bendrai apsaugai nuo dronų. Suomijos leidinio „Iltalehti“ duomenimis, prašoma suma siekia 500 mln. eurų. Šiuo žingsniu siekiama stiprinti rytinį NATO flangą, reaguojant į išaugusią Rusijos hibridinių atakų grėsmę.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasirašė pirmąją pasaulinę JT konvenciją, skirtą kovoti su kibernetiniais nusikaltimais. Šis susitarimas, kurį jau parėmė 82 valstybės, nustato teisinį pagrindą tarptautiniam bendradarbiavimui. Dokumentas apima atsakomybę už duomenų pažeidimus, skaitmeninį sukčiavimą bei vaikų išnaudojimą, taip pat užtikrina keitimąsi elektroniniais įrodymais ir žmogaus teisių apsaugą.

„Gallup“ ir „Microsoft“ atlikta pasaulinė apklausa parodė, kad Vakarų valstybės, ypač JAV, jaučia didžiausią nerimą dėl dirbtinio intelekto – ten nerimauja net 74 proc. apie šią technologiją žinančių asmenų. Tuo metu Kinija, Vietnamas ir Singapūras išsiskiria didžiuliu optimizmu, nors pasitikėjimas DI tikslumu visame pasaulyje išlieka žemas.

„OpenAI“ nemokamai suteiks Ukrainos vyriausybei prieigą prie „Daybreak“ kibernetinės gynybos sistemos. Šis dirbtinio intelekto įrankis padės apsaugoti civilinę infrastruktūrą nuo Rusijos atakų. Praėjusiais metais Ukrainos tarnybos fiksavo beveik 6 000 kibernetinių incidentų – jų skaičius išaugo 37,4 proc. Iniciatyvą pristatė Dmytro Kušnerukas (Dmytro Kushneruk) ir Saša Beiker (Sasha Baker).

Šiaurės Dakotoje, „Hell Creek“ formacijoje, rastas pirmasis žinomas suaugusio „Tyrannosaurus rex“ pėdsakų takas. Jį aptiko mokytojas ir savanoris Kentas Hupsas. Moksliniame tyrime aprašyti keturi apie 66,5 mln. metų senumo pėdsakai, rodantys, kad dinozauras ėjo maždaug 1,5–2 m/s greičiu. Vėliau rastas ir penktas pėdsakas.

Vilniuje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, kurio šių metų tema – „Teatras yra pabėgimas“. Renginyje pristatomi trys Graikijos organizacijos „Onassis Stegi“ spektakliai, ukrainietės Ritos Liros kūrinys „Spąstai“ bei Lietuvos scenos menų platforma. Taip pat atvyksta aštuonių JAV organizacijos „The Drama League“ atstovų delegacija, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą.