Vilma: Lietuva – „Eurovizijos" finale! / Latvija įspėja apie šnipus turistų kailyje
Labas! 👋 Šiandien apžvelgiu Rusijos užimtas teritorijas Rytų Ukrainoje prieš prasidėjusias taikos derybas, Donaldo Trumpo siūlymus dėl Gazos ateities ir Latvijos perspėjimus apie galimus Rusijos šnipus. Lietuvoje – svarbūs sprendimai dėl miškų kirtimų prie sienos, žurnalisto Dailiaus Dargio suėmimas bei naujienos iš mokslo pasaulio apie oranžinių kačių geną ir Australijos raketos startą. Mano ryto naujienų apžvalga. ☕
Rusija pasiekė mažų teritorinių laimėjimų rytų Ukrainoje prieš pirmąsias tiesiogines taikos derybas per trejus metus, užimdama keletą gyvenviečių netoli Pokrovsko. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaiko ugnies nutraukimą ir taikos derybas Stambule, o Rusija reikalauja derybų be jokių išankstinių sąlygų ir nori, kad būtų pripažintos jos pretenzijos į kontroliuojamas teritorijas. Nepaisant daugelio pasaulio lyderių pastangų ir naujų sankcijų Rusijai, įtampa išlieka didelė, nes abi pusės laikosi savo pozicijų.
D. Trumpas pasiūlė, kad JAV perimtų Gazos kontrolę ir iškeldintų palestiniečius, tuo metu, kai Izraelio aviacijos smūgiai stiprėja, o paliaubų derybos nejudinamos iš mirties taško. Šiam planui pritaria Izraelio kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, tačiau Arabų valstybės ir „Hamas“ tai atmeta kaip etninį valymą. Konfliktas jau pareikalavo dešimčių tūkstančių palestiniečių gyvybių. Diplomatinės pastangos įstrigusios, nors pastaruoju metu įvyko kai kurių įkaitų paleidimas. Tuo tarpu Trumpo vizitas Artimuosiuose Rytuose daugiausia skirtas didelių investicijų ir gynybos sandorių su Persijos įlankos valstybėmis siekiui.
Kataras pasiūlė naudotą lėktuvą „Boeing 747-8“, anksčiau priklausiusį karališkajai šeimai ir neparduodamą nuo 2020 metų, kaip dovaną JAV ir laikinai naudoti jį kaip pakaitalą orlaiviui „Air Force One“. Prezidentas Trumpas teigiamai įvertino šį pasiūlymą, matydamas jame būdą sutaupyti dėl vėluojančių naujų „Air Force One“ pristatymų, tačiau ekspertai pabrėžia, kad lėktuvas reikalautų reikšmingų pakeitimų, atitinkančių saugumo standartus. Kritikai kelia etikos ir Konstitucijos pažeidimo klausimus, o dovana leidžia Katarui išvengti didėjančių senstančio lėktuvo priežiūros išlaidų. Vis dėlto, šis sandoris sulaukė abiejų partijų dėmesio ir kritikos Vašingtone.
Latvijos karinė žvalgyba perspėja, kad Rusijos šnipai gali apsimesti pasiklydusiais turistais, todėl gyventojams patariama atkreipti dėmesį į įtartiną elgesį, pavyzdžiui, keistus klausimus ar neįprastą įrangą. Tokie asmenys gali slampinėti šalia karinių ar strategiškai svarbių objektų, apsimesti humanitarinės pagalbos darbuotojais, siekdami destabilizuoti šalį ar taikytis į svarbius asmenis. Žvalgybos tarnyba ragina gyventojus apie bet kokią įtartiną veiklą nedelsiant pranešti valdžios institucijoms ir nesistengti spręsti situacijos savarankiškai.
Vakar Bazelyje vyko antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis, pritraukęs minias konkurso entuziastų į miesto areną. Dėl vietos finale rungėsi 16 šalių atstovų, įskaitant ir Lietuvos grupę „Katarsis“, kuri pasirodė 8-ta su kūriniu „Tavo akys“. Po atkaklios kovos paaiškėjo, kad į šeštadienį vyksiantį finalą pateko Lietuva, Izraelis, Armėnija, Danija, Austrija, Liuksemburgas, Suomija, Latvija, Malta ir Graikija. Primename, kad pirmajame pusfinalyje sėkmė lydėjo ir Estiją, taigi, šiemet visos trys Baltijos šalys varžysis didžiajame finale. Pusfinalių rezultatus nulėmė vien tik televizijos žiūrovų balsai, o finale prie jų prisidės ir profesionalų komisija.
Latvijoje pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, įtariamą neteisėtu migrantų gabenimu – jo automobilyje rado penkis Azijos piliečius be galiojančių kelionės dokumentų. Vairuotojui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto migrantų gabenimo ir jų buvimo šalyje organizavimo, o nelegalūs asmenys grąžinti prie Baltarusijos sienos. Šiais metais Latvijos pareigūnai jau pradėjo 19 baudžiamųjų bylų prieš 17 žmonių dėl panašių nusikaltimų, tuo tarpu pernai pradėtos 38 bylos, kuriose figūravo 49 asmenys.
Lietuvos parlamentas patvirtino draudimą plynuosius miško kirtimus vykdyti prie sienos su Rusija ir Baltarusija, siekdamas sustiprinti šalies saugumą. Naujos taisyklės draudžia didelio masto plynuosius kirtimus 20 kilometrų atstumu nuo šių sienų ir numato papildomus apribojimus prie svarbiausių kelių bei gyvenviečių, siekiant apsaugoti miškus nuo intensyvaus kirtimo. Jei sprendimas bus galutinai priimtas, šie reikalavimai įsigalios 2026 metais.
Audrius Valotka pranešė, kad po konkurso ir didelio kandidatų susidomėjimo kultūros ministras jį išrinko vadovauti Valstybinei kalbos inspekcijai dar penkeriems metams. Nepaisant ankstesnių ginčų ir buvusių ministrų kritikos dėl viešų pasisakymų, A. Valotka didžiuojasi, kad padarė Inspekciją labiau matomą ir populiaresnę. Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi kalbos įstatymų, teikia konsultacijas gyventojams ir įstaigoms, bei skatina taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą.
Vilniaus miesto teismas patenkino prašymą ir skyrė žurnalistui Dailiui Dargiui vieno mėnesio suėmimą, tiriant jį kaip įtariamą korupcija ir kitais nusikaltimais. Teismas sprendimą motyvavo galimais bandymais trukdyti tyrimui arba daryti naujas nusikalstamas veikas. D. Dargis įtariamas ryšiais su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis, bandymais manipuliuoti informacija siekiant diskredituoti teisėsaugą bei reikalavęs 200 tūkstančių eurų kyšio kartu su bendrininkais. Visus kaltinimus jis neigia. Valdžios atstovai pabrėžia, kad prevencinės priemonės prieš Dargį nėra susijusios su jo žurnalistine veikla, o pats žurnalistas tvirtina, jog kaltinimai jam – tai atsakas už kritišką jo žurnalistiką.
Jei rytus pradedi su mano apžvalgomis - kviečiu tapti projekto rėmėju Patreon! Projektas gyvuoja tik paramos dėka. Net ir nedidelė suma padės mums kurti dar įdomesnį ir kokybiškesnį turinį ateityje!
Tyrėjai iš Stanfordo ir Kiūšiū universitetų atrado, kad nedidelė chromosomos struktūrinė mutacija padidina šio geno aktyvumą, dėl to melanino gamybos ląstelės pradeda gaminti oranžinį pigmentą. Nors oranžinės spalvos kailis susijęs su X chromosoma ir dažniausiai pasitaiko patinams, ši mutacija, atrodo, neturi įtakos kačių sveikatai ar elgsenai. Visgi mokslininkai domisi, ar ateityje ši genetinė ypatybė gali turėti poveikį kačių smegenų veiklai.
„Gilmour Space Technologies" paleido trijų pakopų raketą „Eris“ iš Boveno kosmodromo. Tai pirmasis bandymas paleisti raketą į orbitą iš Australijos teritorijos. 23 m ilgio raketa skirta mažiems palydovams. Bandomojo skrydžio krovinys – „Vegemite“ indelis. Komerciniai skrydžiai planuojami 2026–2027 m. Bendrovė kuria antrą raketą, siekdama patenkinti augančią mažų palydovų paklausą.
Vilniuje vykstančiame Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate J. Maišelis iškovojo bronzą bendro starto lenktynėse (27,7 km). Suaugusiųjų čempionate varžosi 110 sportininkų iš 20 šalių. Jaunimo varžybose lietuviai pelnė du medalius.
Moldovos mokslų akademijos narys Valeriu Matei apdovanotas Aleksandro Stulginskio žvaigžde už politinę lyderystę, indėlį į Moldovos valstybingumą ir tarptautinį dialogą. Jis kritikavo Vakarus už dažnai neadekvačią reakciją į agresyvią Rusijos politiką, pabrėždamas, kad tik 2022 metų karas prieš Ukrainą daugeliui atvėrė akis, jog Rusijos veiksmai yra platesnės imperialistinės strategijos dalis. Matei taip pat išskyrė įkvepiantį Lietuvos vaidmenį atkuriant nepriklausomybę ir akcentavo būtinybę vienytis bei ryžtingai kovoti su Rusijos propaganda, vykstant hibridiniam karui Europoje.
Naujosios Zelandijos parlamentas ruošiasi svarstyti, ar nušalinti tris maorių deputatus, kurie protestuodami prieš prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, galintį pakeisti šalies steigiamojo Waitangi sutarties apibrėžimą (maoriai pripažįsta Britanijos valdžią, o karūna gerbia jų žemes, teises ir kultūrą), atliko protesto haką. Parlamentinė komisija pasiūlė precedento neturintį nušalinimą, teigdama, kad parlamentarai per haką elgėsi pernelyg grėsmingai priešininkams, nors pati haka buvo ne problema. Maorių partijos lyderiai šį procesą pavadino nesąžiningu ir nukreiptu prieš maorių tapatybę, o jų kritikuotas įstatymo projektas galiausiai buvo atmestas.
Ši moneta skirta įamžinti mokslinį Tito Livijaus Burattinio, Vilniuje gyvenusio italų kilmės fiziko, palikimą – jis 1675 m. pirmasis aprašė metrą kaip ilgio matavimo vienetą. Moneta simbolizuoja T. L. Burattinio kūrybiškumą ir išradingumą, taip pat pabrėžia istorinius ir kultūrinius Lietuvos bei Italijos ryšius. T. L. Burattinis, dažnai vadinamas „Šiaurės Leonardu da Vinčiu“, daug nusipelnė įvairiose srityse, o jo atminimas saugomas per šią monetą, Vilniuje esantį bareljefą ir nuolatinius kultūrinius pagerbimus.

Gražios dienos, Vilma. 😘
Naujienlaiškis „Apžvalgininkė Vilma“
Svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių dienlaiškis! 15-20 didžiausio Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusių dienos temų.