Vilma: Mirtina karščio banga Europoje / Tūkstantis lietuvių liko be elektros

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pateikė ultimatumą A. Lukašenkai išjungti keturias rusiškų dronų retransliacijos stotis Baltarusijoje. Nors A. Lukašenka viešai deklaruoja ištikimybę Maskvai, pranešama, kad stotys buvo išjungtos. Ekspertai tai vertina kaip reikšmingą Kyjivo diplomatinį laimėjimą, demonstruojantį išaugusią Ukrainos galią ir gebėjimą daryti spaudimą kaimyninei valstybei.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo įvesti naujus Europos Sąjungos mokesčius užsienio technologijų milžinėms, kriptovaliutų įmonėms ir teršėjams, siekdamas finansuoti 2 trln. eurų biudžetą. Taip Paryžius nori sumažinti nacionalines įmokas ir išsaugoti ūkininkų subsidijas. Airija spartina derybas, tačiau Vokietija baiminasi galimo JAV atsako į šiuos mokestinius planus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir Iranas pasirašė laikiną susitarimo memorandumą. Tai ne taikos sutartis, o strateginė pauzė. Teheranas siekia ekonominės naudos, o Vašingtonas nori atverti Hormūzo sąsiaurį bei pergrupuoti pajėgas. Ekspertai neabejoja, kad Iranas nesilaikys įsipareigojimų, todėl jo branduolinė programa išliks didele grėsme.

Nepaisant JAV remiamo taikos susitarimo, Izraelio kariuomenė Pietų Libane, netoli Madždal Zuno, susprogdino per 200 metrų ilgio tunelį su šimtais ginklų. Per susirėmimus žuvo Izraelio karys. „Hezbollah“ lyderis Naimas Kasemas pasmerkė veiksmus, tačiau Libano prezidentas Josephas Aounas pažadėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui įgyvendinti susitarimą.

Vakarų ir Centrinę Europą alina beprecedentė karščio banga, sukelta aukšto slėgio sistemos ir klimato kaitos. Prancūzijoje, Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje fiksuojami istoriniai temperatūrų rekordai, siekiantys net 45 laipsnius. Dėl ekstremalaus oro ir tropinių naktų Prancūzijoje jau nuskendo dešimtys atsivėsinti bandžiusių žmonių. Ekspertai įspėja apie augantį pavojų sveikatai.

Venesuelos miestuose Karakase ir La Gvairoje užfiksuotas 4,6 balo pakartotinis smūgis po dviejų galingų 7,2 ir 7,5 balo žemės drebėjimų. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Jorge Rodriguezas patvirtino, kad žuvo mažiausiai 1 450 žmonių ir 3 150 buvo sužeisti. Sugriuvus šimtams pastatų, gelbėtojai toliau ieško išgyvenusiųjų, o apie 50 tūkst. žmonių laikomi dingusiais.

Reaguojant į nelaimę Venesueloje, išsiųsta pagalbos misija – daugiau nei 40 gelbėtojų, medikų ir kinologų bei apie 20 tonų humanitarinio krovinio. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, esame devintoji pagalbą teikianti Europos valstybė. Gedimino Šukštos vadovaujama komanda į nelaimės zoną skrenda per Vokietiją ir ten dirbs kelias savaites.

Dėl požeminių kabelių gedimo ESO tinkle be elektros liko per 1,1 tūkst. vartotojų. Sunkiausia situacija fiksuojama Vilniuje, Panevėžyje ir Kėdainiuose. Sostinės Naujamiestyje trumpasis jungimas sukėlė sprogimo garsą, įvykio vietoje dirba elektrikai ir dujininkai. Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, anksčiau be elektros buvusių 4 tūkst. vilniečių problemos operatyviai sprendžiamos.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė ir ekonomistas Algirdas Bartkus įspėja, kad naujosios koalicijos nepadengti pažadai kainuos per 2 mlrd. eurų. Ekspertai kritikuoja siūlomą 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui, teigdami, jog tai skatins asmeninį vartojimą, o ne investicijas. Dėl išlaidų augimo kyla rizika pažeisti Mastrichto kriterijus.

Mokslininkai rado įrodymų, kad ankstyvieji žmonės atogrąžų miškuose gyveno kur kas anksčiau, nei manyta. Sulavesio saloje Indonezijoje aptiktas seniausias pasaulyje uolų menas – maždaug 67,8 tūkst. metų senumo rankos trafaretas. Tai paneigia seną įsitikinimą, kad „Homo sapiens“ vengė drėgnų džiunglių ir gyveno tik atvirose savanose.

Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Astronomy and Astrophysics“, rodo, kad Žemė gali išvengti sunaikinimo, kai maždaug po 5 mlrd. metų Saulė taps raudonąja milžine. Pasak KU Leuven universiteto mokslininko Matso Esseldeurso, jei Saulė greitai praras masę, Žemės orbita išsiplės. Nors planeta išliktų, gyvybė joje išnyks gerokai anksčiau.

Praėjus dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, „Stanford“ ir Anglijos banko mokslininkų tyrimas rodo, kad sprendimas palikti ES smarkiai pakenkė Jungtinės Karalystės ekonomikai. Dėl išaugusio neapibrėžtumo šalies BVP susitraukė 6–8 proc., investicijos krito 12–18 proc., o užimtumas ir našumas sumažėjo 3–4 proc., palyginti su scenarijumi, jei šalis būtų likusi bendrijoje.

NASA pradeda 30 mln. dolerių vertės misiją, siekdama išgelbėti senstantį teleskopą „Swift“ nuo sudegimo atmosferoje. Startuolio „Katalyst Space Technologies“ sukurtas robotas „Link“ pakils iš Maršalo salų ir pakels observatoriją į saugesnę orbitą. Sėkmės atveju ši beprecedentė operacija atvers kelią kosmoso remonto pramonei ir galimam „Hubble“ teleskopo gelbėjimui.

Hiustone vykusiame Pasaulio taurės atkrintamųjų mače Brazilijos rinktinė 2:1 įveikė Japoniją. Nors japonai pirmavo, rezultatą išlygino į Majamio „Inter“ viliojamas Casemiro, o Gabrielis Martinelli per pridėtą laiką išplėšė pergalę. Treneris Carlo Ancelotti atskleidė planavęs Neymarą išleisti tik pratęsime. Kitame etape brazilų laukia Norvegijos arba Dramblio Kaulo Kranto futbolininkai.

Malaizijos transporto ministras Anthony Loke patvirtino, kad sutartis su „Ocean Infinity“ dėl dingusio „Boeing 777“ paieškų pratęsta. Iš Kvala Lumpūro į Pekiną skridusio lėktuvo su 239 žmonėmis ieškoma Indijos vandenyne. Pagal susitarimą, įmonė gaus 70 mln. dolerių tik radusi nuolaužas likusiame 7,4 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.