Vilma: Rusijos dronai Rumunijoje / Naujas „Ignitis“ vadovas

Suomija ir Ukraina Niujorke pasirašė svarbų susitarimą dėl bendros dronų gamybos ir technologijų perdavimo. Prieš tai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas JT Saugumo Taryboje pasmerkė nesiliaujantį Rusijos puolimą Donbase, kur kas mėnesį žūsta apie 25 tūkst. karių. Susitikime su Norvegijos premjeru taip pat aptarta Ukrainos energetikos objektų apsauga artėjant žiemai.

Europos Sąjunga su nerimu vertina Donaldo Trumpo administracijos svarstomą dyzelino eksporto draudimą. Nors Baltieji rūmai šiuos gandus neigia, Briuselis įspėja, kad toks žingsnis pakenktų abiem pusėms. Dėl sutrikusio tiekimo iš Artimųjų Rytų ir Rusijos Europa iš JAV importuoja apie 50 proc. dyzelino, o degalų kainos žemyne pasiekė rekordines aukštumas.

Moldovos Floreščio rajone rastas įtariamas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Kitas bepilotis, apie 4 min. skridęs Rumunijos oro erdvėje, nukrito netoli Solčos. Reaguojant į grėsmę, pakelti Ispanijos naikintuvai. Rumunijos laikinasis gynybos ministras Radu Miruta ragina pareikšti oficialų protestą Maskvai. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Vengrijos maisto saugos tarnyba „Nebih“ patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje invazinio kenkėjo – dėmėtosios cikados – atvejį. Pietryčių Azijai būdingas vabzdys, aptiktas Bač Kiškūno apskrityje, kelia didžiulę grėsmę vynmedžiams ir vaismedžiams. JAV šis karantininis kenkėjas kasmet padaro šimtus milijonų dolerių nuostolių, todėl tarnybos nedelsiant ėmėsi griežtų karantino priemonių.

Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad gaisras „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje netoli Varšuvos buvo tyčinis sabotažas. Valstybinės įmonės „Exatel“ valdomas objektas, veikiantis kartu su stotimi Kaune, yra gyvybiškai svarbus Ukrainos kariuomenės interneto ryšiui. Nors įranga apgadinta, veikla atkurta, o pareigūnai tiria galimą hibridinę ataką.

Prancūzija siekia, kad naujasis ES pramonės greitintuvo aktas ir „Pagaminta ES“ taisyklės, skirtos apsaugoti vietos gamintojus nuo Kinijos konkurencijos, galiotų tik bloko narėms. Tai smarkiai pakenktų Jungtinės Karalystės pramonei, o Vokietija ir Švedija siūlo įtraukti patikimus partnerius. Europos Komisija siekia padidinti gamybą iki 20 proc. BVP.

Ispanijos leidinys „El Mundo“ skelbia gandus, kad Rusija planuoja atakuoti Ispaniją, Prancūziją ir Italiją iš krovininių laivų leidžiamais dronais „Gerbera“. Nors ekspertas Ihoris Stupakas teigia, jog techniškai tai įmanoma, Italijos gynybos ministras Guido Crosetto šią informaciją paneigė kaip nepagrįstą. Tokių hibridinių atakų tikslas būtų sėti paniką.

Vilniaus apygardos teisme prasidėjo uždaras procesas, kuriame kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas 34 nusikalstamais epizodais, įskaitant nepilnamečių seksualinį prievartavimą ir pornografijos gamybą. Byloje figūruoja 11 nukentėjusiųjų, kuriems nusikaltimų metu buvo 12–18 metų. Prokurorų teigimu, kaltinamasis pripažįsta kaltę ir gailisi. Pateikti šeši civiliniai ieškiniai, siekiantys per 200 tūkst. eurų.

Seimas priėmė įstatymų pataisas, lengvinančias saulės ir vėjo jėgainių plėtrą. Atsižvelgiant į mažėjantį atsiperkamumą, vystytojams leista vieną kartą pratęsti leidimus iki 48 mėn., o prievolių užtikrinimas sumažintas perpus – iki 25 Eur/kW. Gamybos įmokos bus skiriamos gyventojams, esantiems 1,5 km atstumu nuo elektrinių. Skaičiuojama, kad administracinė našta sumažės 16 mln. Eur.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba pasiūlė Vytenį Koryzną naujuoju įmonės vadovu. Jis pavasarį pakeis dvi kadencijas dirbusį Darių Maikštėną. Beveik dešimtmetį patirties energetikoje turintis V. Koryzna pareigas pradės eiti gavęs teisėsaugos institucijų ir finansų ministro patvirtinimą.

Vilniaus universiteto mokslininkai, vadovaujami Jono Žurausko ir Edvino Orento, žurnale „Journal of the American Chemical Society“ pristatė inovatyvų fotokatalizės metodą. Naudojant vos 1 proc. iridžio katalizatoriaus ir matomą šviesą, į aromatinius junginius vienu žingsniu įvedamas universalus anglies fragmentas. Tai leidžia greičiau kurti vaistų, pavyzdžiui, ibuprofeno, analogus.

Estija kuria saugią skaitmeninę tapatybę dirbtinio intelekto (DI) agentams. Projektui „Aruait“ skirta 1 mln. eurų. Ekonomikos ir pramonės ministrė Liina Vahtras teigia, kad sistema leis DI saugiai atlikti užduotis žmogaus vardu. DI netaps juridiniu asmeniu – atsakomybė teks vartotojui. Estija sieks šio sprendimo pripažinimo Europos Sąjungoje.

Vilniaus universiteto tyrėjai, vadovaujami dr. Dariaus Balčiūno, sukūrė pirmuosius genetiškai modifikuotus stuburinius šalyje. Žurnale „Genetics“ pristatytas naujas genetinis įrankis – promotorius „ubbR“ – leidžia beveik 100 proc. efektyvumu išjungti genus suaugusiose zebrinėse danijose. Ši inovacija atveria kelią pažangiems organų regeneracijos ir nervų sistemos tyrimams.

ES finansų priežiūros institucijos įspėja, kad „Q-Day“ – diena, kai kvantiniai kompiuteriai nulauš standartinį šifravimą – gali išaušti anksčiau, nei technologijos taps komerciškai naudingos. Tai kelia grėsmę finansų sistemoms ir blokų grandinėms, įskaitant 30 proc. bitkoinų pasiūlos. Institucijos ragina ruoštis pokvantinei kriptografijai, nes programišiai jau kaupia duomenis ateičiai.

Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas rodo, kad Kenijos drambliai savigydai galimai naudoja 35 augalų rūšis. Mokslininkai Elodie Freymann ir Fabien Schultz, remdamiesi aštuonių vietos ekspertų pasakojimais, identifikavo šiuos augalus. Nors vietiniai stebėjo net jauniklių gydymą, tiesioginių medicininio veiksmingumo įrodymų dar trūksta, todėl moksliniai tyrimai bus tęsiami.