Vilma: Rusijos drono ataka Ukrainoje / Justinas Timberlake'as atvyko į Kauną

Rusijos bepiločio orlaivio ataka šiauriniame Ukrainos mieste Prilukuose pražudė penkis žmones, tarp jų ir trijų asmenų šeimą, Maskvai pažadėjus atsakyti į pastaruosius Ukrainos išpuolius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šiuos smūgius ir paragino taikyti griežtesnes tarptautines sankcijas. Nepaisant vykstančių taikos derybų, kovos ir oro atakos suintensyvėjo, o ekspertai perspėja apie galimus didesnius smūgius artimiausiu metu.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas Berlyne priėmė Izraelio kolegą Gideoną Sa'arą. Jie aptarė svarbius politinius klausimus, tokius kaip konfliktas Gazoje ir nauji gyvenviečių plėtros planai Vakarų Krante, po apsilankymo Holokausto memoriale. Įtempta atmosfera pabrėžė sudėtingą Vokietijos padėtį, balansuojant tarp paramos Izraeliui ir Europos partnerių, kurie laikosi griežtesnės pozicijos, reikalavimų. Be to, Vokietijos žemės reikalauja finansinės pagalbos iš federalinės vyriausybės, nes teigia, jog didžiausia planuojamų pagalbos priemonių ekonominė našta tenka būtent joms.

Policija šiuo metu tiria šį įvykį, tačiau įtariamųjų kol kas nėra nustatyta. Šis šaudymas yra dalis nerimą keliančios tendencijos Briuselyje – šiemet čia jau įvyko daugiau nei tuzinas šaudymų, kurių metu žuvo bent du žmonės, o daugelis atvejų lieka neišaiškinti. Institucijos perdavė bylą tyrimą vykdančiam teisėjui ir tęsia pastangas spręsti miesto smurto problemą.

Europos Centrinis Bankas sumažino pagrindines palūkanų normas iki 2 %, nes infliacija euro zonoje pirmą kartą nuo rugsėjo nukrito žemiau 2 % tikslo. Tai jau aštuntas palūkanų normų sumažinimas nuo praėjusių metų birželio. Šis sprendimas skiriasi nuo JAV Federalinio Rezervo, kuris, susidūręs su prekybos karo neapibrėžtumu, paliko palūkanų normas nepakitusias, dėl to sulaukė prezidento D. Trumpo kritikos. Tuo tarpu vykstančios prekybos derybos tarp ES ir JAV teikia vilčių sumažinti ekonominį neapibrėžtumą ir paskatinti euro zonos augimą.

Šį įstatymą pasmerkė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas, pabrėždamas, kad jis riboja žmogaus teises ir žodžio laisvę. Įstatymas kritikuojamas dėl LGBTQ+ asmenų stigmatizavimo ir mokslinio pagrindo stokos. Jis pripažintas kenkiantis nepilnamečiams, nes atima iš jų atstovavimą ir galimybę priimti save, taip padarydamas daugiau žalos nei naudos vaikų apsaugai. Teisinė nuomonė patvirtina, kad Vengrijos įstatymai pažeidžia ES pagrindines teises ir žiniasklaidos laisvę, tuo metu, kai Vengrija toliau riboja LGBTQ+ asmenų teises.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad Rusijos tikimybė surengti išpuolį prieš Lietuvą per „Zapad“ pratybas yra ribota, tačiau lieka budri, nes nenuspėjami priešiškų valstybių veiksmai negali būti atmesti. Lietuva padidina parengties lygį ir kartu su NATO sąjungininkais rengia savo plataus masto pratybas, kad pasirengtų galimoms provokacijoms, tokioms kaip GPS trikdymas ar žvalgybiniai skrydžiai. Kariuomenė pabrėžia, kad Lietuva šiuo metu turi stipriausias gynybines galias nuo nepriklausomybės atkūrimo – gerai aprūpintą kariuomenę, NATO paramą ir daugiau kaip 50 000 karių, pasirengusių ginti šalį.

2025 metų metinis Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pranešimas daugiausia buvo skirtas gynybos, saugumo ir geopolitinėms temoms, akcentuojant karo meto lyderystę bei išryškinant Lietuvą kaip tvirtovę nuo išorės grėsmių. Tai žymi aiškų pokytį, lyginant su 2024 metų pranešimu, kuris labiau buvo orientuotas į socialines problemas, tokias kaip skurdas, nelygybė ir gerovė, siekiant sukurti emocinį ryšį su šalies piliečiais. 2025 metų pranešime taip pat skambėjo kritika politiniams veikėjams ir buvo pabrėžti vyriausybės prioritetai karinės infrastruktūros stiprinimui bei tarptautinio saugumo užtikrinimui.

Šie bendri mokymai yra itin svarbūs integruojant HIMARS į Lietuvos sausumos pajėgas ir gerinant jų veiklos parengtį prieš oficialiai įsigyjant šias sistemas. Pratybos vyksta kaip tarptautinių „Baltops 2025“ pratybų dalis, jose iki birželio 20 dienos taip pat dalyvauja trys Lietuvos karinio laivyno laivai.

Dirbtinio intelekto sistema, apmokyta anglies izotopų datavimo ir rašysenos analizės pagrindu, rodo, kad daugelis Negyvosios jūros rankraščių yra senesni, nei buvo tikėta anksčiau – kai kurie jų gali būti kilę iš ankstyvojo II a. pr. m. e. Šis naujas datavimo metodas, derinantis dirbtinį intelektą su tradiciniais būdais, leidžia tiksliau nustatyti amžių ir gali pakeisti mūsų supratimą apie senovės judaizmą bei ankstyvąją krikščionybę. Ekspertai mano, kad toks požiūris pagerins ir kitų senovinių rankraščių tyrimus, o tai reikšmingai prisidės prie istorinių tyrimų pažangos.

Naujas tyrimas, analizuojantis senovinius Paranthropus robustus dantų emalio baltymus, meta iššūkį minčiai, kad šis priešistorinis žmogaus giminaitis buvo vienalytė rūšis. Naudodami baltymų liekanų analizę, mokslininkai aptiko genetinę įvairovę ir galėjo tiksliau nustatyti individų lytį nei anksčiau, o tai leidžia manyti, kad pietų Afrikoje galėjo gyventi kelios atskiros šios rūšies grupės arba net skirtingos rūšys. Tyrimas taip pat pabrėžia vietos Afrikos mokslininkų įsitraukimo į paleoantropologiją svarbą ir rodo, kaip baltymų analizė gali atskleisti evoliucinius pokyčius ten, kur senovinės DNR nėra išlikusios.

Piligrimai iš viso pasaulio susirinko į Saudo Arabiją dalyvauti hadže – svarbioje islamiškoje piligrimystėje, kurią privalo atlikti kiekvienas finansiškai ir fiziškai pajėgus musulmonas. Nepaisant didžiulių karščių, siekiančių apie 40°C, milijonai tikinčiųjų atlieka religines apeigas, tokias kaip malda prie Arafato kalno ir simbolinis Šėtono užmėtymas akmenimis. Saudo Arabija daug investavo į saugumo ir minios valdymo priemones. Pareigūnai taip pat imasi veiksmų, kad apsaugotų piligrimus nuo karščio: sodina medžius, stiprina medicininę pagalbą ir pataria žmonėms didžiausios saulės kaitros metu likti pavėsyje ar tentuose.

Vilniuje, aikštėje, pavadintoje Juozo Lukšos-Daumanto vardu, buvo atidengtas paminklas šiam iškiliam Lietuvos partizanų vadui. Skulptūra „Miškinis“ simbolizuoja jo kovą už laisvę ir miškus, kurie slėpė partizanus; kūrinio dizaino elementai atspindi jo gyvenimo ir pasipriešinimo metus. J. Lukša-Daumantas buvo viena svarbiausių pokario antitarybinio pasipriešinimo asmenybių, o jo atminimas tebėra gerbiamas – Lietuvos Seimas 2021 metus buvo paskelbęs Juozo Lukšos-Daumanto metais.

JAV popžvaigždė Justinas Timberlake'as atvyko į Kauną koncertuoti Dariaus ir Girėno stadione. 44-erių atlikėjas su komanda atskrido iš Milano privačiu lėktuvu. Bilietai į šiandienos pasirodymą buvo išparduoti jau rudenį. Tai pirmasis J. Timberlake'o vizitas šalyje, oficialiai atidarantis didžiųjų užsienio žvaigždžių koncertų vasaros sezoną. Liepą Kaune pasirodys „Guns N' Roses“, rugpjūtį – Robbie Williamsas ir Post Malone.