Vilma: Rusijos hibridinės atakos Europoje / Milžiniška narkotikų laboratorija prie Vilniaus

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas susitiko su Volodymyru Zelenskiu Osle ir Vladimiru Putinu Sankt Peterburge. Nors Maskva sutiko atnaujinti techninio lygio derybas Abu Dabyje, Kremlius atmetė Vakarų pasiūlymus. V. Putinas nejaučia spaudimo nutraukti karą, tačiau sklando gandai apie galimą jo susitikimą su Donaldu Trumpu ir Xi Jinpingu Kinijoje.

Sakartvelo Konstitucinis Teismas Batumyje pradėjo nagrinėti valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti penkias pagrindines proeuropietiškas opozicines partijas. Premjeras Iraklijus Kobachidzė kaltina jas antikonstitucine veikla. Opozicija teigia, kad taip bandoma sunaikinti politinę konkurenciją po ginčijamų parlamento rinkimų, kuriuose valdantieji surinko beveik 54 proc. balsų.

Remiantis „Bloomberg“ ir „The Wall Street Journal“ informacija, Vakarų žvalgyba įtaria, kad V. Putinas nurodė suintensyvinti hibridines atakas Europoje. Italijos gynybos ministras G. Crosetto teigia, jog masiniai neramumai Milane yra hibridinio karo dalis. Panašūs incidentai, įskaitant riaušes Prancūzijoje ir drono ataką Leipcigo oro uoste, siejami su slaptomis Rusijos operacijomis.

Europos prokuratūra Briuselyje ir Strasbūre atliko kratas Europos Parlamento biuruose. Tyrimas susijęs su galimu buvusios „Identity and Democracy“ frakcijos netinkamu 4,3 mln. eurų ES lėšų panaudojimu. Nors daugelis darbuotojų perėjo į naująją „Patriots for Europe“ grupę, pastaroji neigia bet kokias sąsajas su šiuo tyrimu.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad Kaliningrado srityje per mokomąjį skrydį sudužo naikintuvas „Su-30“. Abu pilotai sėkmingai katapultavosi. Tuo tarpu rusų kariniai tinklaraštininkai, tarp jų „Fighterbomber“ ir Kirilas Fedorovas, pranešė apie dar vieno „Su-30“ praradimą. Antrojo incidento vieta ir aplinkybės lieka nežinomos, tačiau skelbiama, kad įgula žuvo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai apsilankė Rijade, kur susitiko su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. Siekiant sumažinti degalų kainas, Prancūzija užsitikrino maždaug 295 tūkst. tonų dyzelino per mėnesį iš Persijos įlankos šalių (tai sudaro daugiau kaip 10 proc. poreikio). Taip pat sutarta stiprinti saugumo bendradarbiavimą ginantis nuo husių išpuolių.

Atėnuose ir kituose Graikijos miestuose apie 10 tūkst. studentų, mokytojų bei darbuotojų išėjo į gatves, reikalaudami didesnio švietimo finansavimo ir mažesnių klasių. Protestuotojai taip pat piktinasi išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis. Švietimo ministrė Sofia Zacharaki teigia, kad vyriausybė skiria per 733 mln. eurų studentų bendrabučiams ir infrastruktūrai gerinti.

Mažėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo paramai, Europos Sąjunga siekia padengti 70 mlrd. eurų Ukrainos biudžeto trūkumą. Briuselis ragina Kanadą, Jungtinę Karalystę ir Japoniją prisidėti prie finansavimo. Nors Volodymyras Zelenskis sulaukia palaikymo, artėjantys rinkimai Prancūzijoje ir galimas Marine Le Pen triumfas kelia grėsmę ilgalaikei Europos pagalbai.

Prancūzijoje atgimsta „geltonųjų liemenių“ ir studentų protestai dėl augančių pragyvenimo išlaidų. Baiminantis smurto pasikartojimo, prezidentas Emmanuelis Macronas su žvalgyba aptaria užsienio dezinformacijos grėsmes, o premjeras telkia profesines sąjungas taikioms demonstracijoms. Neramumai didina įtampą prieš artėjančius prezidento rinkimus, kuriuose apklausų lydere išlieka Marine Le Pen.

Andriaus Navicko vadovaujama švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesusitarė su ministerija dėl pedagogų algų kėlimo. Nors Vyriausybė biudžeto projekte numatė 7,56 proc. augimą, profsąjunga reikalauja algas didinti bent 10 proc. Dėl šio nesutarimo A. Navickas ketina kreiptis į premjerą Mindaugą Sinkevičių. Kitos profsąjungos naujų derybų neplanuoja.

Vyriausybė patvirtino 2026–2040 metų skaitmeninės plėtros strategiją, kuria siekiama, kad 85 proc. gyventojų įgytų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Planuojama, kad informacinių technologijų specialistų dalis darbo rinkoje išaugs iki 13 proc., o dirbtinį intelektą naudojančių įmonių skaičius pasieks 75 proc. Strategijai dar turės pritarti Seimas.

Finansų ministerija Europos Komisijai pateikė pirmąjį 1,06 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal lengvatinių gynybos paskolų priemonę „SAFE“. Pasak ministro Taurimo Valio, atskaičius anksčiau gautą avansą, šalį pasieks 905 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos nacionalinės divizijos aprūpinimui kovinėmis sistemomis, amunicijai bei Baltijos gynybos linijai stiprinti.

Kriminalinė policija netoli Vilniaus likvidavo vieną didžiausių sintetinių narkotikų laboratorijų regione. Konfiskuota per 800 kg metamfetamino ir amfetamino bei tūkstančiai litrų chemikalų. Sulaikyti keturi asmenys, tarp jų – tinklą organizavęs Nyderlandų pilietis. Milijoninės vertės produkcija buvo skirta Vakarų Europos rinkoms, o įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 18 metų.

Reaguodamas į tarptautinius ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įspėjimus dėl kritinių PHP programinio kodo pažeidžiamumų, „Registrų centras“ laikinai išjungė dalį paslaugų. Taip siekiama užtikrinti duomenų saugumą ir atnaujinti sistemas. Pavasarį įmonė patyrė skandalą, kai buvo pasisavinta per 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų.

Vilniaus rajone, Kenos geležinkelio pasienio punkte, surengtos tarpinstitucinės taktinės pratybos „Gama skydas 2026“. Jų metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, „Lietuvos geležinkeliai“, JAV atstovai ir kitos institucijos tikrino pasirengimą reaguoti į neteisėtą radioaktyviųjų medžiagų gabenimą traukiniais. Taip pat tobulintas radiacinės taršos suvaldymas bei svarbių asmenų evakuacija nekeliant pavojaus gyventojams.

Advokatų taryba nustatė, kad VRK narė Laura Matjošaitytė teikė teisines paslaugas partijai „Nemuno aušra“ be privalomos rašytinės sutarties. Nors pažeidimas konstatuotas, tyrimas nutrauktas suėjus vienų metų senaties terminui. Teisininkei pateikta rekomendacija laikytis etikos, o kitos institucijos toliau tiria galimą interesų konfliktą.

Jungtinės Karalystės įmonė „Pollen Street Capital“ padidino skolinimo limitą platformai „Finbee verslui“ papildomais 20 mln. eurų, ir bendra partnerystės vertė pasiekė 55 mln. eurų. Pasak įmonės vadovo Tomo Mačiulaičio, tai leis padidinti maksimalią paskolą smulkiam ir vidutiniam verslui iki 800 tūkst. eurų bei užtikrinti geresnes sąlygas apyvartiniam kapitalui gauti.

Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkai, vadovaujami Geraldo Gabrielse, kelis mėnesius išlaikė vieną pozitroną kvantiniame ciklotrone. Dalelė buvo atšaldyta iki 300 milikelvinų 5,6 teslos magnetiniame lauke. Žurnale „Physical Review Letters“ aprašytas pasiekimas leis itin tiksliai išmatuoti pozitrono magnetinį momentą. Tai padės patikrinti standartinį modelį ir ieškoti atsakymų į materijos bei antimaterijos asimetrijos mįslę.

Varėnos rajone, Subartonyse, esantis Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus švenčia 60 metų sukaktį. Rašytojo giminaitė ir muziejininkė Laimutė Raugevičienė rūpinasi jo palikimo išsaugojimu. Ji atvirai pasakoja lankytojams apie sudėtingą kūrėjo politinę praeitį bei literatūrinę reikšmę. Jubiliejaus proga pasodintas šermukšnis, o netrukus bus teikiama V. Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija.