Vilma: Stambulo žemės drebėjimas / Izraelio smūgis Gazoje

Žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 6,2 balo, supurtė Stambulą bei aplinkinius rajonus. Daugiau nei 150 žmonių buvo sužeista, daugiausia dėl panikos paveiktų sužeidimų arba krentančių daiktų, nors rimtų pastatų griūčių neužfiksuota. Valdžia, siekdama užtikrinti saugumą, paskelbė mokyklų uždarymą ir paragino gyventojus išlikti atsargius dėl besitęsiančių drebėjimų. Šis įvykis sustiprino susirūpinimą dėl Stambulo pažeidžiamumo žemės drebėjimams, todėl mieste ir toliau vykdomi pastatų atnaujinimo ir nelaimių prevencijos darbai.

Per naujausią Izraelio ataką Gazos mieste žuvo mažiausiai 13 žmonių, dar šeši liko įstrigę po griuvėsiais. Per pastarąją parą žuvo 39 žmonės, 105 buvo sužeisti, o paliaubų derybos vis dar yra aklavietėje, nors diplomatinės pastangos tęsiasi. „Hamas“ reikalauja visiško Izraelio atsitraukimo mainais į belaisvių paleidimą. Tuo tarpu Izraelio blokada Gazoje tęsiasi jau aštuntą savaitę, sulaukdama griežtos Europos šalių kritikos ir raginimų užtikrinti nevaržomą humanitarinę pagalbą šiam regionui.

Po to, kai iš derybų Londone pasitraukė JAV pareigūnai Marcas Rubio ir Stevas Witkoffas, žlugo viltis dėl trumpalaikių paliaubų tarp Kyjivo ir Maskvos. Siūlytos taikos sąlygos, tarp jų – Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pripažinimas ir ES sankcijų panaikinimas, buvo atmestos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtai atsisakė sutikti su Krymo praradimu. Nepaisant šios nesėkmės, diplomatinės pastangos tęsiasi – planuojami tolesni susitikimai ir vyksta nuolatinės diskusijos dėl galimų saugumo garantijų bei šalies atstatymo.

Prancūzijos ekonomikos ministras Ericas Lombardas nustebino pasiūlymu ES ir JAV siekti naujo laisvosios prekybos susitarimo. Nepaisant Prancūzijos ankstesnio griežto pasipriešinimo transatlantinei prekybos ir investicijų partnerystei (TTIP), jis pabrėžė susitarimo, pagrįsto abipusėmis investicijomis, teisine valstybe ir tvarumu, būtinybę, siekiant išvengti prekybos karo po JAV tarifų. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat pritarė šiai idėjai.

Vilniaus savivaldybė pristatė evakuacijos planą, skirtą 540 tūkst. miesto gyventojų, numatantį veiksmus karinės grėsmės atveju. Plane numatyti trys pagrindiniai evakuacijos maršrutai, gyventojų informavimas SMS žinutėmis ir sirenomis. Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad šis planas yra skirtas įvairiems scenarijams, įskaitant karinę invaziją, tačiau dabartinė situacija yra stabili. Plane atsižvelgiama į Ukrainos patirtį. Be karinės grėsmės, planas pritaikomas ir gamtos stichijoms ar dideliems infrastruktūros gedimams. Lietuva ribojasi su Baltarusija (679 km siena) ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Rugsėjį Baltarusija ir Rusija planuoja bendras karines pratybas.

Buvęs Lietuvos FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius buvo nubaustas 4700 eurų bauda už prekybą poveikiu ir nesėkmingai bandė apskųsti šį sprendimą Aukščiausiajam Teismui, prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jo advokatas teigė, kad padaryta procesinių pažeidimų ir galėjo būti teisėjo šališkumas dėl nenurodytų ryšių tarp teisėjo ir prokuroro, tačiau Aukščiausiasis Teismas šiuos skundus atmetė, nurodydamas, kad nėra pateikta konkrečių įrodymų. K. Jucevičius pripažino paėmęs kyšį, siekdamas paveikti atliekamą tyrimą, todėl teismas konstatavo, kad jo veiksmai buvo sąmoningi, o prašymas atleisti nuo bausmės – nepagrįstas.

NATO AWACS lėktuvai nusileido Šiaulių aviacijos bazėje Lietuvoje, siekiant stebėti Baltijos jūros regioną ir stiprinti NATO buvimą rytiniame flange. Šis pajėgų dislokavimas leidžia NATO greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas ir stiprina bendradarbiavimą su priimančiosios šalies karinėmis oro pajėgomis. Šiaulių bazė atlieka svarbų vaidmenį palaikant sąjungininkų pajėgas, didindama NATO oro gynybos potencialą, sąveiką ir atgrasymo galimybes nuolat kintančioje geopolitinėje aplinkoje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos organizuoja išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Operacijų organizatoriai siekia imituoti „litvinizmo“ ideologiją propaguojančių baltarusių ir tariamai prieš juos kovojančių lietuvių grupių konfliktą. VSD įspėja dėl didėjančio pavojingumo ir jau užfiksuotų bandymų įvykdyti smurto išpuolius.

Dėl žievėgraužio tipografo (kinivarpų pošeimio vabalo) padarytos žalos Kazlų Rūdoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Pažeistoje teritorijoje yra apie 25 000 kubinių metrų džiūstančių ir nudžiūvusių medžių, o į spąstus kasdien patenka vidutiniškai daugiau nei 5 000 šių kenkėjų. Aplinkos ministerija ragina visus miškų savininkus skubiai apžiūrėti savo valdas ir imtis priemonių stabdyti žievėgraužio tipografo plitimą bei sumažinti tolesnę žalą.

„OpenAI“ išreiškė norą įsigyti „Google Chrome“, jei JAV antimonopolinis teismas privers „Google“ jį parduoti. „OpenAI“ vadovas Nickas Turlis teigė, kad „Chrome“ suteiktų prieigą prie didžiulės vartotojų bazės ir duomenų, reikalingų AI modeliui tobulinti. „Google“ perspėja, kad „OpenAI“ įsigijus „Chrome“, pati taptų dominuojančia rinkos dalyve. Teismo procesas tęsiasi.

Senovinis milžiniškas krokodilas Deinozuchas, gyvenęs prieš maždaug 82–75 milijonus metų, buvo didžiulis plėšrūnas, galėjęs pakęsti druskingą vandenį ir klajojęs palei pakrantes ir upių žiotis visoje Šiaurės Amerikoje. Nauji tyrimai rodo, kad Deinozuchas nėra artimai susijęs su aligatoriais, kaip manyta anksčiau, bet priklauso kitai krokodilų šeimos šakai, paaiškinančiai jo gebėjimą kirsti plačias senovines jūras. Šis druskingo vandens pakantumas padėjo Deinozuchui klestėti klimato pokyčių metu, todėl jis tapo vienu iš vyraujančių savo laiko plėšrūnų ir pabrėžia senovinių krokodilų ekologinį prisitaikymą.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, po dešimtmečio pertraukos sugrįžusi į „EuroBasket 2025“, pradeda pasirengimą gegužės 12 d. Klaipėdoje. Vėliau stovykla persikels į Molėtus. Planuojamos šešerios draugiškos rungtynės su Turkija (gegužės 30-31 d.), Švedija (birželio 5-6 d.), Graikija (birželio 11 d.) ir D. Britanija (birželio 12 d.). Tikimasi, kad prie komandos prisijungs J. Jocytė, vyksta derybos su K. Nacickaite. Čempionatas vyks birželio 18-29 d., Lietuva žais B grupėje su Italija, Serbija ir Slovėnija.

Kompozitoriui ir ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui Vytautui Miškiniui bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas už išskirtinį indėlį į chorinę muziką ir Lietuvos kultūrą. V. Miškinis chorui vadovauja jau 45 metus, užima keletą tarptautinių muzikos organizacijų pareigų ir yra pelnęs pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Garbės piliečio vardas yra aukščiausias miesto apdovanojimas, kuris nuo 1996 metų suteikiamas asmenims, ženkliai prisidėjusiems prie Vilniaus ir Lietuvos gerovės.