Vilma: Vokietijos kanclerio vizitas Lietuvoje / Rusijos kibernetinės atakos prieš Vakarus

Šią kampaniją vykdė Rusijos karinės žvalgybos grupė „Unit 26165“, dar žinoma kaip „Fancy Bear“. Kibernetinės atakos buvo nukreiptos prieš gynybos, transporto ir technologijų įmones, kurios remia Ukrainą. Kampanija suintensyvėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį. Naudotos tokios priemonės kaip apgaulingi el. laiškai bei slaptažodžių vagystės, siekiant pakenkti įvairių šalių organizacijoms. Ši grupė garsėja aukšto lygio įsilaužimais, įskaitant atakas prieš Vokietijos Bundestagą, JAV Demokratų nacionalinį komitetą bei Europos politinius veikėjus.

JAV žvalgyba teigia, kad Izraelis galimai planuoja smūgį Irano branduoliniams objektams, nors galutinis sprendimas dar nėra priimtas, o pačioje JAV vyriausybėje nesutariama, ar šis smūgis iš tiesų įvyks. Izraelis nerimauja, kad prezidento D. Trumpo derinamas JAV ir Irano branduolinis sandoris yra per daug palankus Iranui, todėl svarstomi kariniai veiksmai, siekiant užkirsti kelią susitarimui, kuris, Izraelio nuomone, kelia grėsmę. Vis dėlto, bet kokiai Izraelio atakai tikriausiai reikėtų bent jau tylaus JAV pritarimo, nes Izraelis neturi visų galimybių tokią operaciją įvykdyti vienas, nerizikuodamas išprovokuoti platesnį regioninį konfliktą.

Mokykliniame autobuse Pakistano Beludžistano provincijoje įvyko sprogimas, per kurį žuvo mažiausiai šeši žmonės, tarp jų keturi mokiniai. Autobusu buvo vežami 46 vaikai į kariuomenės prižiūrimą mokyklą, kai Chuzdaro rajone jis buvo susprogdintas automobilyje paslėpta savadarbiu sprogstamuoju įtaisu. Pareigūnai teigia, kad dėl besitęsiančio separatistinio smurto regione kovotojų grupės vis dažniau taikosi į pažeidžiamus taikinius, tokius kaip vaikai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad karas Ukrainoje atidėjo ginklų pristatymą Armėnijai, todėl šalis ieško karinę paramą teikiančių Vakarų valstybių, tokių kaip Prancūzija ir Indija. Toks pasikeitimas kelia susirūpinimą Rusijai, nes Armėnija tradiciškai remiasi rusiškais ginklais konflikto su Azerbaidžanu metu. Pastaruoju metu santykius dar labiau apsunkino Azerbaidžano karinė operacija Kalnų Karabache ir Armėnijos narystės Rusijos vadovaujamame saugumo aljanse sustabdymas.

Šiandien naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmą kartą lankysis Lietuvoje, kur susitiks su Lietuvos prezidentu aptarti dvišalių santykių, gynybos, paramos Ukrainai ir ES klausimų. Abu lyderiai dalyvaus Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracijoje, žyminčioje oficialų šio karinio dalinio dislokavimą Lietuvoje; renginyje dalyvaus beveik tūkstantis vokiečių ir lietuvių karių. Brigada pilną kovinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų, tuo pat metu bus plėtojama reikalinga infrastruktūra ir plėtojamos civilinės paslaugos, pavyzdžiui, Vokietijos mokyklos Lietuvoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pranešė, kad kitais mokslo metais 5-10 klasių mokiniams mokslo metai baigsis savaite anksčiau – birželio 15 dieną, o ne birželio 20-ąją. Tėvams keliant klausimų, kaip jų vaikai leis papildomą laisvą savaitę, ministerija planuoja pasiūlyti įvairių neformaliojo ugdymo veiklų: stovyklas, pilietiškumo pamokas ir išgyvenimo mokymus, kuriems bus skiriamas papildomas finansavimas. Šių veiklų tikslas – suteikti mokiniams prasmingą ir mažiau įtemptą laiką, sudaryti galimybes konsultacijoms ir spręsti mokymosi spragas.

Lietuvos Vyriausybė pritarė Europos Tarybos informacijos centro steigimui Vilniuje, kad baltarusiams būtų teikiama informacija apie šios organizacijos veiklą, vertybes ir principus. Centras įsikurs Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, o visas veiklos išlaidas padengs Europos Taryba, tuo tarpu Lietuva suteiks patalpas nemokamai. Ši iniciatyva įgyvendinama vadovaujantis 2023 metais pasiektu susitarimu stiprinti bendradarbiavimą, ypač dėl to, kad Baltarusija nėra Europos Tarybos narė, o ankstesnis bendradarbiavimas buvo nutrauktas dėl šalies vaidmens kare Ukrainoje.

Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi teismo sprendimu, ruošiasi pašalinti poetės Salomėjos Nėries paminklą, nors ši tema visuomenėje išlieka jautri ir prieštaringa. Artimiausiu metu prasidės diskusijos, kur galėtų būti perkeltas paminklas – greičiausiai į muziejų, kur jis būtų naudojamas edukaciniais tikslais. Svarstant dėl perkėlimo vietos, bus tariamasi su poetės artimaisiais, skulptoriaus šeima ir kitais suinteresuotais asmenimis. Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų: dalis žmonių mano, kad paminklas yra politiškai angažuotas dėl poetės sąsajų su sovietine propaganda, o kiti teigia, jog kritika yra perdėta ir Salomėjos Nėries ryšys su Vilniumi yra reikšmingas.

Ligoninė patiria finansinių ir veiklos sunkumų: 2024 metais fiksuotas didelis nuostolis, neįgyvendinami kokybės rodikliai, trūksta personalo, mažėja aptarnaujamų pacientų skaičius, todėl Sveikatos apsaugos ministerija kelia susirūpinimą. Vis dėlto ligoninės direktorius pabrėžia teigiamą pažangą – gerėja darbuotojų išlaikymas, nuolat investuojama į įrangą, o darbo aplinkos problemos sprendžiamos atviromis diskusijomis ir mokymais. Nors kyla sunkumų, ligoninės situacija nėra išskirtinė, palyginti su kitomis regiono gydymo įstaigomis, o vadovai aktyviai siekia pagerinti padėtį.

Anglija pradeda naudoti pirmąją pasaulyje vakciną nuo gonorėjos, siekdama suvaldyti didėjantį lytiškai plintančių infekcijų skaičių – 2023 m. užfiksuota per 85 000 atvejų, tai daugiausia nuo tada, kai pradėti fiksuoti duomenys 1918 m. Naudojama vakcina 4CMenB, iš pradžių skirta apsaugoti nuo meningokokinės B tipo infekcijos, dabar pritaikyta padėti apsisaugoti ir nuo gonorėjos, ypač dėl vis labiau paplitusio atsparumo antibiotikams. Nuo rugpjūčio 1 d. vakcinacija bus siūloma vietinėse lytinės sveikatos įstaigose kartu su vakcinomis nuo beždžionių raupų, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bei hepatito A ir B.

Mokslininkai nustatė, kad po Rytų Afrika slypinti didžiulė karštų, iš dalies išsilydžiusių uolienų masė, vadinama Afrikos superplumu, skatina žemyno skilimą greičiau nei manyta anksčiau. Šį procesą lemia Rytų Afrikos rifto sistema, kuri palaipsniui tolina Somalio ir Nubijos tektonines plokštes, todėl ateityje gali susiformuoti naujas vandenynas ir atsirasti atskira žemyno dalis, kuriai priklausytų tokios šalys kaip Somalis, Kenija ir Tanzanija. Remiantis dujų izotopų analize ir geologiniais duomenimis, šie rezultatai suteikia naujų žinių apie žemynų skilimą ir rodo, kad šis virsmas gali įvykti per 1–5 milijonus metų.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė patikino, kad Oskaro Koršunovo teatras (OKT) nebus išmestas į gatvę, nepaisant priimto sprendimo palikti senąsias patalpas Ašmenos gatvėje. Nors savivaldybė neprivalo suteikti patalpų privačioms teatrų grupėms, vyksta diskusijos dėl tinkamų, šiuolaikiškų erdvių repeticijoms ir spektakliams. Tarp svarstomų variantų yra neseniai atnaujinti Vilniaus Mokytojų namai, siūlantys geresnes sąlygas. Miesto tikslas – sukurti bendras kultūrines erdves, kurios būtų naudingos daugeliui kolektyvų. Savivaldybė bendradarbiauja su valstybe ir architektais, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti efektyviai ir nereikėtų statyti naujų teatrų gyvenamuosiuose rajonuose.