Anglys sudega, bet ne mano meilė Free Fingai. Tikiuosi, kad 2025 m. nebereikia įrodinėti, kad „Plastika“ yra labai geras albumas. Bet pirmoje vietoje jis ne tik dėl mano subjektyvių simpatijų ir objektyvios kokybės. Man atrodo, jis žymi svarbų lūžį lietuviškos muzikos scenoje. Jau ne vienus metus savo burbuluose kartojam, kad lietuviška muzika išgyvena aukso amžių, nes atsirado nemažai puikių atlikėjų, kurie yra ir įdomūs, ir klausomi. Vis tik, man atrodo, būtent su Free Fingos „Plastika“ šita informacija galutinai pasiekė visą Lietuvą. Tomą žino ir mano paauglė sesė, ir nebe paauglė močiutė, bet tuo pačiu jo muzika sugeba mėgautis ir muzikos snobai.
Nuolat kartoju, kad mums kaip visuomenei labai svarbu popso kokybė, nes tai yra plačiausiai klausomas žanras. Ir yra didelis kokybinis skirtumas, kai 4 ryto prabundi, nes kaimynai klauso „Beržą“, o ne rusišką šansoną. Apžvelgiant 2024-uosius labai norisi pasidžiaugti kokie atlikėjai rengia arenas 2025-aisiais, kokie atlikėjai sėdi „Lietuvos balso“ kėdėse... nu gerai, čia tie patys 5 atlikėjai. Bet supratot.
Beje. Geriausias būdas atšvęsti „Plastiką“ – išgirsti ją naujai muzikinėje dokumentikoje „Play Sound Portretai: Free Finga“. Tai labai gyvas koncertas papildytas dokumentiniais kadrais iš „Plastikos“ gyvavimo. O pažiūrėjus koncertą, galima jį įsigyti ir vinilo formatu. Dėl skaidrumo turėčiau pasakyti, kad su šiuo koncertu esu susietas profesiniais santykiais, todėl esu labai šališkas. Bet Paklausa niekada ir nesistengė būti nešališka. Svarbiausia, kad rekomendacija tikrai nuoširdi. Patys pažiūrėkit kaip gerai skamba „Grubiai“. Labiausiai neįvertinta albumo daina.
Beje... kitą ketvirtadienį bus ir koncertas „Compensoj“, bet bilietų nelikę. Kaip ir rekomenduojų, bet nepasimaukit ant sukčių, plėšikų ir vagių.