Konstantinas Lilas – Beždžionė 🙈🙉🙊

Ėjo 2024-ieji Viešpeties metai, sausio 21 d. pasirodė Konstantino Lilo solo albumas „Beždžionė“. Ir tapo mano metų netikėtumu. Net buvau pagalvojęs, kad sugedo skonio receptoriai, nes pradėjau Lilo klausyt. Ir man labai patiko 🫣 Vis dar negaliu paaiškinti kodėl, bet pabandysiu.

„Beždžionė“ transformavo mane iš aktyvaus Lilo negerbėjo į pasyvų gerbėją. Bent jau šio albumo. Sėkmės paslaptis – neišlaižyti gitariniai instrumentalai ir visai įdomūs atmestini Lilo posmai. Toks beveik lo-fi lietuviškas repas, bet ne iš paauglio miegamojo, o užsiknisusiai skambančio vyro. Suskambo netikėtai ir tiko prie lietuviškos žiemos. Su vienu draugu bandėm analizuoti kodėl mums patiko šitas albumas ir jis pasiūlė taiklią priežastį. „Beždžionė“ turi senosios ba. energijos, kurios patys ba. seniai nebeturi. Tos iš 2016-2017 m. Keistai gal skamba, bet kol kas tai geriausias paaiškinimas.

Rekomenduoju albumą bent vienai paklausai, manau, kad gali nustebinti. Visai įdomu, ką turi pasakyti atlikėjai, kurie savanoriškai spjauna į komercinę sėkmę ir pradeda kurti sau. 2025 Monikos Pundziūtės metai, mark my words.