Naujas BA. veidas 🎧

Gruodžio 10 d. mus praturtino ba. „TURTAS“. Džiaugiuosi, kad nesu muzikos kritikas ir man nebūtina pateikti konstruktyvios recenzijos. Labai atidėliojau įrašą apie šį albumą, nes iki dabar nežinau kaip jį aproachinti. Ir tai visai tinkamas komentaras ir pačiam albumui. O prieiga čia svarbi.

Visų pirma, labai įdomu girdėti tokias skirtingas nuomones apie „TURTĄ“. Vieniems tai visiškai nauja BA. kryptis ir skambesys, o kitiems tai „dar vienas standartinis BA. albumas“ 🤷🏼‍♂️ Ir, man atrodo, visi yra teisūs. Velnias slypi detalėse ir jeigu jų ieškai, „TURTAS“ turtingas jomis. Bet jeigu tiesiog norisi ba. rokeros, jos vis tiek kažkiek yra. Grupė lyg ir bėgo nuo to, bet nesutikčiau, kad visiškai pabėgo. „TURTAS“ man yra toks albumas, kurio tiesiog reikia paklausyti ir atrasti savo santykį su juo. Skamba banaliai, nes tą galima pasakyti apie visus albumus, bet apie šitą ypač.

O tai koks mano santykis? Iš pirmų kelių paklausų albumas kabino mažai. Kažkiek čia kalta Gabrielė Vilkickytė, bet taip jau yra – kuo geresnį albumą ba. išleidžia, tuo mažiau jis mane „kabina“. Tai nereiškia, kad albumas man nepatinka, bet jau kažkelintas ba. albumas, kurį pamėgti prisiverčiu. Man įdomu jų klausytis, nagrinėti, bet reikia prisiversti. Pradžioj, turbūt, nesupratau „TURTO“. Kol nepažiūrėjau R. Zilnio interviu su grupe. Ten ba. padavė raktą, kuris man atrakino albumą – tai trip hopas. „TURTAS“ parašytas klausant labai daug trip hopo klasikos. Tai sužinojus iškart viskas susidėliojo į vietas. Klausydamas albumo pradėjau ieškoti šių įtakų iriškart pasidarė įdomiau. Čia vėl grįžtu prie to, kad gali klausytis „TURTO“ per audiofiliškas ausines ir gali klausytis per laptopo kolonėles. Abiem atvejais bus kuo mėgautis, bet išsineši labai skirtingus dalykus. Nežinau ar tai buvo grupės tikslas, bet man atrodo gavosi gerai. Nuo to visiems tik įdomiau. Na, o įdomiausia dabar, kaip tą nenaują skambesį pavyks perteikti grojant gyvai. Eikim paklausyti jau rytoj Vilniaus arenoje.